1312 Olivier Norek „Paviršius“

Olivier Norek „Paviršius“

Mano komentarai: Gerą, įtraukiantį detektyvą surasti tampa sunkoka. Nors man patinka ir ne tokie geri, patys žinot, tačiau nereiškia, kad neapsidžiaugiu perliukais, o „Paviršius“ man pasirodė kaip tik toks.

Žinoma, čia irgi neapsieita be tos klišės, kad pagrindinis veikėjas ar veikėja, tiriantis bylas, būtinai turi kovoti karą su savimi. Šiuo atveju bent jau yra dėl ko ir viskas labai žmogiška. Naomė – policijos pareigūnė. Sėkminga, vadovaujanti greito reagavimo skyriui. Vienos misijos metu ją pašauna į veidą. Fiziškai ji atsigauna, tačiau lieka randuota, nė neatsisveikinęs moterį palieka mylimasis, beje, kolega, nes gi vargšelis negali su tuo susitaikyti. Vai vai. Policijos viršininkas irgi nenori, kad kažkokia baisi boba painiotųsi po kojomis ir primintų nesėkmę, tad Naomę ištremia į kaimą. Ten, atseit, reikia pasižvalgyti nuovadoje, įvertinti jos darbą ir t.t.

Žmonių reakcija į sužalotą Naomę manęs nestebino, nes aš iš patirties žinau, kaip kiti reaguoja į negražius žmonės. Tie tipiniai bajeriukai, kad „ir girtas tokios nedulkinčiau“ girdėti. Tačiau labiau stebina, kad užbrėžiamas brūkšnys. Čia ką tik mylėjo, gerbė, žavėjosi, čia jau dėl ne tokio dailaus veidelio nori pakišti po stalu. Ir labai abejoju ar taip būtų elgiamasi su vyru. Nieko nuostabaus, kad pagrindinė veikėja turi demoniukų, ane? Visi turėtume, jei veidrodis juos nuolat primintų.

O tame kaime, žinoma, ne viskas taip nuobodu, kaip atrodo iš pradžių. Gera policininkė randa, ką veikti, o geras rašytojas moka pažerti vieną kitą netikėtumą. Tempas vidutinis. Nei labai lėtas, kaip būna kai kuriuose klasikiniuose detektyvuose, nei tas, kur viskas greit, daug ir žiauru. Pats tas! Visapusiškai vienas sėkmingesnių detektyvų šiais metais.

Puslapių skaičius: 352
Knygos kilmė: leidyklos dovana.
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras:  detektyvas.