1309(104) Andrus Kivirahk „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“

Estimated read time 2 min read

Andrus Kivirahk „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“

Mano komentarai: tai viena keisčiausių knygų, kurias esu skaičiusi. Ne tas žodis, kaip nurovė stogą. Sunku net apsakyti žanrą. Modernus romanas? Fantastika? Folkloras? Viso to miksas?

Jei reiktų nupasakoti siužetą, tiesą sakant negalėčiau. Na, ėjo, valgė, mušėsi, mylėjo, lipo į medį, išlipo iš medžio, į mergas žiūrėjo… O jei reikia atsakyti į klausimą, apie ką ši knyga, tai apie virsmą. Pabaigos į pradžią, vieno pasaulio į kitą. Pasakotojas – tikrasis estas. Tas, kuris gyvena miške, valgo tik briedieną, o tų briedžių jam nereikia medžioti, nes pasikviečia gyvačių kalba. Dar melžia vilkus ir prisimena senus laikus, kai seneliai ant jų jodavo į mūšį su geležiuočiais, o kautis jiems padėdavo slibinas.

Tačiau dabar visi žmonės gyvačių kalbą pamiršta, kraustosi į kaimus, perima geležiuočių tradicijas bei tikėjimą, garbina Dievą, augina beskonę duoną ir visiškai pamiršta apleidžia mišką. Užuot pasikvietę briedį, kaip idiotai vaikosi jį su lazdelėm. Ir ne visiems taip patinka. Miške likę fanatikų, kurie taip įsikibę senųjų tradicijų, kad jau visi pirštą prie smilkinio sukioja. Pažįstama, ar ne? Ta va apie tai visa ši knyga. Apie tuos, kurie nebenori išlaikyti tradicijų ir tuos, kurie bet kokia kaina laikosi jų įsitvėrę ir nė nebepamena dėl ko. Dar ši knyga apie vienatvę ir evoliuciją, nes vietos rado net beždžionžmogiai iš pradžių išlipę iš medžių, o vėliau sulipę atgal. Tilpo čia ir pamišę senukai, turintys per daug energijos ir jūrų pabaisa paskutinį kartą iškilusi ir nusivylusi pasauliu…

Knyga atskirais momentais labai juokinga, kai kur vulgari, kartais nuobodi, bet iš tiesų tai labai liūdna. Nes ir taip, ir anaip ne kažką. Kokius dešimt kartų vyrui sakiau, kad tokios šyzos dar neteko skaityti, džiaugiuosi įkalbinusi, nes po to buvo su kuo padiskutuoti. O ir artima mums kažkokia. Nors estai ir ne baltai, bet kažkaip tas folkloras artimas pasirodė, o ir istoriją panašią išgyvenom, krikštytis pradėję. Į metų topus be kalbų!

Oficialiai: čia.

Puslapių skaičius: 408
Knygos kilmė: pirkau.
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras:  romanas, fantastika

+ There are no comments

Add yours