1287(83) Oyinkan Braithwaite „Mano sesuo, serijinė žudikė“

Oyinkan Braithwaite „Mano sesuo, serijinė žudikė“

Mano komentarai: Būna nutinka, kad knyga šiek tiek nuvilia dėl klaidingų lūkesčių. Ir tuos lūkesčius sukuria ne kitų žmonių atsiliepimai, o savo pačios įsivaizdavimas, ko tikėtis iš kūrinio. O ko aš tikėjausi? Kažko ciniško, kažko sarkastiško, kažko tarantiniško. Gal to norėjau? Ypač kai anotacija sako, kad pagrindinės veikėjos sesuo yra serijinė žudikė, kuriai nuolat reikia pagalbos slėpti lavonus. Tai va, galvojau sau, kad bus tokia juoda tegul kraujas liejasi laisvai komedija.

Aham, o kas tai iš tiesų? Savotiška drama, kurios pagrindas yra seserų santykiai. Sudėtingi, painūs, nulemti kitų žmonių. Nes, o kaip jaustis, kai tavo mama į tave nekreipia dėmesio ir visas jos dėmesys tik į tai, kaip kuo sėkmingiau ištekinti gražuolę kitą dukrą. Kaip jaustis, kai ta gražuolė dukra vienu mirktelėjimu nusikabina tavo simpatiją ir dar greičiausią ją nužudys, nes juk visada taip būna. Na ir dar šiek tiek nigerietiškų reikaliukų. Tačiau, kas liečia juos, labiau rekomenduočiau „Amerikaną“.

Ar knyga man patiko? Taip, kai galiausiai save palaužiau, kad čia nebus juokinga, pasidarė geriau. Todėl tas išankstinis nusistatymas labai svarbus. Skaitykit, jei jums įdomūs seserų ir kitų artimų žmonių santykiai pateikti kiek netradiciniame fone.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: čia.

Puslapių skaičius: 224
Knygos kilmė: leidyklos „Baltos lankos“ dovana
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras:  romanas