1275(71)-1276(72) Glen Cook „Ilgėjantys šešėliai“, „Baltoji rožė“

Estimated read time 2 min read

1275(71)-1276(72) Glen Cook „Ilgėjantys šešėliai“, „Baltoji rožė“

Mano komentarai: šį kartą labai trumpai, nes apie tęsinius kalbėti dažniausiai nenoriu, nes neskaičiusiems pirmų dalių – per daug spoilerių. O jei lakoniškai ir aptakiai – ko noriu, tą ir gaunu.

Pirma knyga, sakyčiau, buvo tokia prie linksmesnių. O va „Ilgėjančiuose šešėliuose“ jau nuo pat pradžių išlindo „mes jau per seni tam“, kas „Baltoje rožėje“ progresavo. Ir tas nėra blogai, faina, kai metai bėga, herojai sensta ir natūraliai atsiranda užsiknisimas nuo karų, intrigų ir kitos velniavos.

O tos velniavos buvo sočiai. Beje, skundžiausi, kad man moterų trūksta, tai va, trečioje dalyje jau pakako. Tiesa, jaučiau šiokį tokį disonansą, kaip ta, į kurią neįmanoma žiūrėti, ta nuostabiausia ir pati pačiausia, ir baisiausia dar prie viso kito taip sužmoniškėja. Idėjinės priežastys aiškios, bet fiziškai man kažkaip per buitiška…

Na ir ką. Veikėjai įvairūs ir smagūs. Siužetas nuspėjamas ir tuo džiugina (teletabių efektas – atpažįsti ir ploji), poilsis smegenimis. Visos trys „Juodosios gvardijos“ knygos buvo perskaitytos išskirtinai stovyklaujant, dažnai – palapinėje prieš miegą. Manau, skaitysiu toliau, tik dar nežinau, kiek, kažkada gi jau pabos ta serija.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Knygos kilmė: knygas pirkau.
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras:  maginė fantastika

+ There are no comments

Add yours