1264(60) Hiro Arikawa „Keliaujančio katino kronikos“

 Hiro Arikawa „Keliaujančio katino kronikos“

Mano komentarai: Ši knyga yra pozityvumo bomba, nepaisant to, kad na… Liūdna.

Kaip jau būdinga daugeliui japonų rašytojų, kurių knygos mus pasiekia (negaliu kalbėti apie visus), turi jie kažkokią šilumą išreiškiamą minimaliomis priemonėmis ir nedaugžodžiaujant.

Nana – katinas, kuris kadaise tapo naminiu, sutikęs gyventi su vienišiumi Satoru. Ir gerai jiems buvo kartu, tačiau vieną dieną Satoru ima už katino ir iškeliauja ieškoti naujų namų. Katinui, ne sau. Kodėl? Manau, kad lengva nuspėti.

Abu herojai aplanko įvairius žmones, su kuriais kažkada gyvenime susidūrė Satoru. Vaikystės, studijų draugais ir kitais. Tai gana tradicinė kelio knyga. Tik tiek, kad istoriją pasakoja katinas. Va jis, ne visur mane įtikino, nes mano katės visai kitaip tas situacijas apibūdintų, bet ką aš žinau tuos japonų katukus.

Knygos stilius atrodo paprastutis, bet paliečia stipriai. Pamažu apkalba daug jautrių temų. Draugystę, vienatvę, baimę, žmogiškų ryšių troškimą, pasiaukojimą. Nors knygos pabaiga aiški nuo tada, kai jie įsėda į furgoną ir pasileidžia per Japoniją, visgi labai graudino. Manau gylio joje ieškoti nereikia, nes tokiu atveju atrodys ir banalu, ir saldu. Verta šią knyga imti tada, kai norisi kažko šviesaus. Ir dar aukštos kokybės šokolado.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiaičia.

Puslapių skaičius: 256
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Baltos lankos“.
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras:  romanas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *