Virginie Despentes „Vernonas Subutexas 1“
Mano komentarai: Turiu bėdą. Man labai sunku mėgautis tuo, KAIP parašyta knyga, jei prie širdies nelimpa, KAS rašoma. O ši knyga su KAS buvo 50/50.
Pradėkime nuo to, kad man labai patiko autorės rašymo stilius, o tekstas taip gerai išverstas, kad tiesiog jautiesi tarp žmonių, kurie nekalba literatūrine kalba (o kas iš mūsų kalba?). Tiesiog natūralu, tikra. Užtai 10/10.
Tai, kaip autorė vaizdavo žmones, kurie kadaise buvo savo srities žvaigždės, o metams bėgant tapo niekam nereikalingais, pamirštais, užgožtais jaunimo, negebančiais susitaikyti su tuo, kad jaunystė jau praeityje, irgi kelia šį kūrinį į aukštumas. Taiklu. 10/10.
Bet dalį knygos nuobodžiavau. Siužetas paprastas. Vidutinio amžiaus Vernonas kadaise turėjo muzikos įrašų parduotuvę ir daug draugų. Pasikeitė laikai, internetas sužlugdė verslą, ilgainiui Vernonas neteko namų ir klajoja po Paryžių, glausdamasis ant buvusių draugų sofučių. Žodis suteikiamas ir tiems draugams ir taip autorė nupiešia buvusios porno žvaigždės, nevykėlio scenaristo ir kitų keistų personažų portretus. Jie irgi 10/10. Kraštutinumai, energija, gilumas, atrodo palytėti visi. Puiku!
Tačiau viskas, kas susiję su pačiu Vernonu buvo taip neįdomu, taip netikra, taip nesuprantama. Man sunku jausti empatiją žmogui, kuris savo noru neteko namų. Taip taip. Savo noru. Nes jis mokėjo ir galėjo rašyti apie muziką. Apie tai buvo užsiminta. Jis puikiai įvaldė ebay ir mokėjo ten prastuminėti daiktus. Tai, kaip jis vakarėliuose elgėsi su pultu darė įspūdį. Žodžiu, savo rankose turėjo visus įrankius susimokėti už nuomą. Bet tingėjo, nes gailėjo praėjusios jaunystės. Žinau žinau, daug kam taip būna, bet čia aš ir pajuntu empatijos stoką. Neįtikino manęs, kad vyriokas per 50 su pageltusiais dantimis ir išretėjusiais plaukais traukia bet kokio amžiaus ir socialinės padėties moteris, kurios dėl jo pešasi visą knygą. Rimtai? Toks supermenas, nuostabus DJ, puikus pašnekovas, moterų magnetas ir pfff. Kai visi veikėjai buvo paliesti giliau, Vernonas liko toks apie nieką. Kita vertus, gi skiedinys, viską rišantis ir neturi užgožti plytų iš kurių mūrijama siena, ar ne?
Kaip jau minėjau, visą knygos stilių ir pagrindinę mintį vertinu maksimaliu balu. Tačiau kaip toliau seksis Vernonui… Ir noriu sužinoti , ir ne. Gers ir dulkinsis, spėju. Like Bukowskio bičas. O gal? Kaip suprantate, knyga verta skaitymo, o tada padiskutavimo. Man kažkoks toks prieštaringas jausmas liko, kai perskaičiau Deizę Džouns. Ten, aišku, paaugliukėms, bet jausmai yra jausmai. O jie tokie. Laukiam antros 😀
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.
Puslapių skaičius: 352
Knygos kilmė: knygą padovanojo „Baltos lankos“
Perskaityta: 2021 04 07
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: romanas
Žavi nuotrauka:)