1254(50) Ben Elton „Du broliai“

Ben Elton „Du broliai“

Mano komentarai: knygos apie karą ir holokaustą sulaukia daug kritikos. Nes jų daug, nes jos pramoginės, nes tema regis visiems nusibodusi, o išskėstomis rankomis sutinkame tik premijuotus autorius. Kiti gi cit! Tačiau temą mėgstu. Ne ta prasme, kad skaityti gera, bet įdomu. Nors knygos pramoginės, jos leidžia susidaryti vaizdą apie vieną ar kitą karo etapą, vieną ar kitą istorinį fragmentą. Smagu širdyje nelieka, tad kame blogis?

Šioje knygoje pasakojama apie žydų šeimą, patekusią į tą Holokausto mėsmalę. Bet autorius akcentus sudėjo ne ant pačių žiauriausių dalykų. Nuo to tik kraupiau. Jis papasakojo apie vieną gana eilinę šeimą, kuri gyvena, dirba, pykstasi, taikosi, vaikai kažko prisidirba, vyras kažko prisidirba, uošviai nervina, bet iš esmės viskas neblogai. O tada tik taukšt ir Hitleris pasako, kad jie nėra žmonės. Įsivaizduokit, kad jums kažkas taip pasakytų. Žinoma, kad seka netikėjimas, nuostaba tuo, kad seni draugai nusisuka, pasibaisėjimas gandais ir tikėjimas, kad čia viskas netikra, kad gal ryt viskas baigsis, gal bus geriau.

Įdomu buvo skaityti ir apie tarpukario Vokietiją. Gal tik Remarko „Juodame obeliske“ susidūriau su detalesniais aprašymais apie karučiais vežiojamus pinigus. Tik tiek, kad čia gal ne tokia niūria gaida papasakotas tas infliacijos mastas, kuriame nišą greitai rado įvairūs spekuliantai.

Tiems, kurie mėgsta istorines knygas su daugiau mažiau realistiška aplinka, turėtų patikti. Tačiau man tik tiek ir pliusų.

Šeimos istorija pasirodė visai neįdomi. Visi personažai pritempti ir nykūs. Nuo to knyga gal tik dar realistiškesnė, nes gi ir gyvenime ne visi žmonės gyvena knygų vertus gyvenimus, tačiau skaityti apie jos nėra noro, ar ne? Kaip rašo anotacijoje, šeima netekusi vieno dvynio, įsivaikina kitą, gimusį tą pačią dieną, to kažkaip nesureikšmina iki tol, kol aplinkybės susiklosto, kad tas brolis, kur ne žydas, turi šansą išgyventi. Ir nors iš pradžių dar buvo kažkiek įdomu skaityti apie vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų santykius, nacių įsigalėjimą ir visus su tuo susijusius pokyčius, tai vėliau, kai jau prasidėjo žiauriausios istorinės aplinkybės, pasidarė nuobodu stebėti, kaip jie ten aiškinasi broliškus santykius ir paaugliškas meiles kažkokiai besmegenei. Su mano jautrumu viskas gera. Blogai su siužeto plėtojimu ir charakterių vystymu.

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Aprašymas knygyno puslapyje.

Puslapių skaičius: 496
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Alma Littera“
Perskaityta: 2021 04 03
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: romanas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *