1249(45) Asha Lemmie „Penkiasdešimt lietaus vardų“

Asha Lemmie „Penkiasdešimt lietaus vardų“

Mano nuomonė: galėjo ši knyga būti nuostabi, bet tapo šiek tiek ištaškyta. Pradžia daug žadanti. Nori – mišrūnė, šeimos gėda, vaikas, kurį reikia slėpti nuo visuomenės akių. Tą ir daro imperatoriaus pusseserė, Nori senelė. Veiksmas vyksta pokario Japonijoje. Jau pavainikis tokioje šeimoje yra tragedija. Tačiau Nori tėvas – priešas amerikietis. Juodaodis. O Nori mama vis dar ištekėjusi. Keturguba, o gal penkiaguba tragedija. Taigi, nutinka taip, kad mama Nori palieka prie savo tėvų namų vartų ir dingsta, tuo tarpu močiutė šeimos gėdą slepia palėpėje, maudo baliklyje ir reguliariai muša. O taip, nesvarbu ar rašoma įdomiai, ar nelabai, tokie dalykai abejingais nepalieka.

Tačiau vėliau knyga pradėjo plaukti nežinia kuria kryptimi. Tingi levitacija, kai nieko nevyksta, lyg ir svarbiausiais tampa santykiai, bet ir tie tokie „stumk–trauk“. Man patiko daugiau sužinoti apie japonų gyvenimą, įdomus pagrindinės veikėjos pasaulis ir bandymas susidoroti su visomis negandomis. Kartais žodžiai prieštaraudavo veiksmams, nes vietomis Nori bandytą vaizduoti, kaip traumuotą, nepasitikinčią, aklai sekančia brolį, tačiau tuo pačiu ji visą laiką mokėjo pastovėti už save, nesvarbu ar prieš senelę, ar pirmąją meilę.

Mėgstantys citatas, tikrai rastų, ką išsirašyti.

Už istoriją duočiau 10. Už išpildymą 6. Tad jums rinktis, kas svarbiau.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.

Puslapių skaičius: 448
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Sofoklis“
Perskaityta: 2021 03 13
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: romanas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *