1245(41) Leila Meacham „Rožės“

Leila Meacham „Rožės“

Mano komentarai: aš žinau, kad man patinka šeimų sagos. Turbūt dar nuo Aukštujų Šimonių. Tiesa, labiau mėgstu nuosekliai pasakojamas kartų istorijas nei šokinėjimą laiku. O štai šioje knygoje, nors nelabai daug, bet šokinėjimo buvo. Pradžioje maniau paleisiu ją į sieną, nes kažkokia babytė blaškėsi su „dabar tau nieko nesakysiu, ryt viską sužinosit“. Ir kaip reikėjo tikėtis, neištempė iki to rytojaus ir pridarė krūvą bėdos. Sakysit, tam ir knyga gi, neįdomu kitaip, bet žinokit, nesutinku. 

Prasiskynusi pro tą babytę ir nusikėlusi į jos jaunystę istorija jau mėgavausi. Ji prasidėjo, kai naujakuriai atėjo į kažkokį atsitiktinį JAV lauką, pasakė, kad čia bus namai, pasistatė miestelį, pradėjo verstis kas kuo ir viskas užsisuko. Trys lyderiai – trys draugai – trys šeimos – trys verslai: medvilnės plantacija, miškininkystė ir prekyba įvairiomis prekėmis. Pagrindiniai veikėjai yra tų įkūrėjų palikuonys, bandantys išgyventi įvairias negandas: meiles, abu karus, bankrotus, artimųjų mirtis ir visa kita, be ko nevyksta gyvenimas. 

Vietomis buvo saldoka, ypač tas rožių reikalas. Vietomis buvo labai įdomu, ypač kas liečia ne romantiškus santykius, pavyzdžiui, vaikų ir tėvų ryšį, nuoskaudas, paveldo nepasidalinimą. Tai turtinga istorija apie tai, kad mes dažniausiai patys kalti, kad gyvenimas nesusiklosto. Principai, užsispyrimas, aklumas… 

Tai va, čia toks romanas, kuriame yra visko: dramatiškos meilės, šeimų santykių, įvairių charakterių. Nebuvo labai gilu, pavyzdžiui, man kartais norėjosi daugiau detalių, apie tai, kaip ir ką personažai veikė kelis metus, kad išlaikytų savo verslus, išgyventų karus ir pan. Autorė op ir nušokdavo kelis metus į priekį. Ir dar jaunoji karta pasirodė tokia erzinanti, kad paskutinis skyrius ėmė atsibosti. Tad taip taip, trūkumų yra, bet privalumai juos nustelbia. 

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.

Puslapių skaičius: 608
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Svajonių knygos“
Perskaityta: 2021 03 04
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: šeimos saga, romanas