1232(28) Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“

Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“

Mano komentarai: knygą skaičiau antrą kartą. Prisiminimui. Prieš „Liudijimus“. Šį kartą man ji patiko labiau nei 2013-tais. Paaugau mažumėlę.

Kadangi knyga tikrai sena, tai manau visi žino, apie ką joje kalba. Jei trumpai, tai JAV įvyko perversmas ir laimėję fanatikai įkūrė Gileado respubliką, kurioje daug dėmesio skiriama vaisingumui. Tarnaitė iš pavadinimo čia, ta bevardė, kurią paskiria tarnauti šeimai, negalinčiai susilaukti vaikų. Kito tikslo ji neturi. Beje, tokiu nuostabiu darbu nuplauna savo praeities nuodėmes, pvz., antrą santuoką, skyrybas ir pan.

Skaičiau aš, skaičiau, ir vis klausiau savęs, ar tai tikrai distopija. Ar daug skiriasi nuo talibų klestėjimo laikų, kai moterims viskas buvo draudžiama, o net ir vyrams teko taikytis su daugybe taisyklių. Taip, gal apvaisinimas ir ne visai toks pat, bet juk antra žmona gana įprasta. Ir apskritai ši knyga labai geras priminimas, kad moterų tariama lygybė (blyn, nu kokia lygybė, jei senukai pardavinėja žaislus berniukams, o skėčių parduotuvė – vyriškus ir moteriškus skėčius, tarsi tą lietsargį nešiosim tarp papų ar kaip?), tai va, primena, kad tariama lygybė labai trapi. Gali mojuot savo diplomu ir pan., bet tai neapsaugos nuo to, kad vieną dieną, kažkas gali sugalvoti suvaryti visas į gardus. Gal dėl to „Tarnaitės pasakojimas“ toks stiprus? Įtaigumu? Realistiškumu?

Kaip ir visose tokiose istorijose, ne viskas yra beviltiška. Atwood parodo, kaip net smarkiai apribotos moterys sugeba jungtis į vieningą tinklą. Tačiau man tas fanatizmas dėl vaisingumo buvo vienas kraupiausių skaitytų dalykų.

Tai nėra labiausiai autorės patikusi knyga, mano favoritė – „Oriksė ir Griežlys“, tiesa, niekaip nesuprantu, kodėl tokios populiarios autorės trilogija nebaigta versti. Ir visgi, tarnaitė, skaitoma antrą kartą, įsirėžė kažkur giliau.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.

Puslapių skaičius: 336
Knygos kilmė: knygą pirkau
Perskaityta: 2021 01 22
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: distopija

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *