1218(14) Fredrik Backman „Lokių miestas“

Fredrik Backman „Lokių miestas“

Mano komentarai: Būna skaitai gerą knygą, bet… O čia jokių bet. Čia kažkas tokio. Čia supranti, kad autorius yra TAS. Man labai patiko kitos Fredrik Backman knygos. Žinomiausia turbūt yra „Gyveno kartą Uvė“. Prijuokina iki ašarų, nors supranti, kad šiaip jau nejuokinga. Tas stilius, tas juodas humoras. „Lokių miestas“ kitokia. Čia juoktis norėjosi mažiau, nors Backman niekur nedingo.

Trumpasis istorijos variantas niekuo neypatingas. Mažame Švedijos miestelyje visi pamišę dėl ledo ritulio. Visas gyvenimas sukasi aplink jį. O kaip nesisuks, jei gerai pasirodžiusi jaunimo komanda gali pakeisti daugelio gyvenimus. Tiesiogine prasme. Investicijos, naujos darbo vietos, naujos mokyklos. Tačiau, kai ledo ritulio žvaigždutė įvykdo nusikaltimą, kurį sunku įrodyti – miestelis susiskaldo. Ir didžiosios daugumos akimis nusikaltėlis tampa tik vargšu neteisingai apkaltintu berniuku. Auka.

Autorius griebia giliai. Stabteli prie kiekvienos šeimos. Ir nors jo veikėjai yra gana stereotipinis kratinys (rasime ir imigrantų šeimų, gyvenančių „getuose“, ir turtuolių, kurie neturi laiko atžaloms, ir karjerisčių moterų, ir homoseksualų, ir alkoholikų, ir gaujų), visi atrodo reikalingi tam, kad užbaigtų paveikslą.

Lietuvoje mes esame gana abejingi ledo rituliui. Tačiau turime krepšinį. Ir žiū, kaip pro pirštus pažiūrime, kai smurtinio nusikaltimo dalyviai kviečiami reklamuoti paslaugas. O jei kas nors balsu pasako, kad tai kažkaip gal negerai, visi susiskaldo, nes žvaigždėms gi atleidžiama. O įsivaizduokit jei viskas mažame miestuke, kuriame visi vieni kitus pažįsta?

Skaitydama aš visą laiką jaučiau įtampą. Dėl to, kas ką pasakys ar nutylės, dėl to kas ką apkabins ar praeis pro šalį. Jaudinausi dėl visų, dėl mūsų visuomenės, dėl rungtynių baigties, dėl stiprių žmonių, dėl tų, kurie nepasiduoda, dėl tų, kurie nusprendžia iškelti galvą ir gyventi toliau.

Kiekvieną kartą perskaičiusi autoriaus knygą sakau, kad ši jau tikrai yra viena metų geriausių. Nes yra. Fredrik Backman skaityti gera, nes jis pasaulį mato tokį, koks jis yra, bet moka ir pasijuokt, ir pagūžčiot pečiais, o labiausiai, tai verčia linksėti galva. Taip ir yra. Ir jei kažkas nepatinka, tai pokyčiai mūsų rankose.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.

Kitos autoriaus knygos, kurias skaičiau: „Gyveno kartą Uvė“, „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“, „Čia buvo Brita Marija“.

Puslapių skaičius: 384
Knygos kilmė: knygą pirkau
Perskaityta: 2020 12 21
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: romanas