1216(12) Guillaume Musso „Slaptas rašytojų gyvenimas“

Guillaume Musso „Slaptas rašytojų gyvenimas“

Mano komentarai: Musso keistas autorius. Faktas, kad jis moka sukurti intrigą ir išlaikyti dėmesį. Tačiau jam ne visada pasiseka knygas užbaigti. Jau net keletą kartų likau suglumusi. Na įsivaizduokite, jei sukurčiau knygą, kurioje būtų atgalinis laikmatis ir auganti įtampa. Ir kai priartėtume prie kulminacijos, jau tuoj tuoj sužinosite, kas bus, kai išseks paskutinė sekundė, jau tuoj tuoj, o aš priversčiau pagrindinį veikėją pramerkti akis ir sakyti „ei, kokį kietą sapną sapnavau, gaila, kad nespėjau sužinoti, kuo baigėsi“. Ne, Musso knygose tokio siužeto nebuvo, bet situacijų, kurios sukeltų panašių jausmų – apstu. 

Taigi, skaitau ir bijau. Istorija įdomi, įtraukia, rutuliojasi, tik ar įdomiai ji ir baigsis? Ką gi. Neblogai. Bent jau man įtiko. 

Knyga pasakoja apie nedidelę salą, į kurią vasaros darbui atsikrausto protagonistas. Jo tikslas yra suartėti su atsiskyrėliu rašytoju ir gauti patarimų savo paties romanui. Netrukus aplink pradeda dėtis keisti dalykai ir visa istorija pavirsta į šiek tiek absurdišką, logikos stokojantį, vos vos tarantinišką trilerį su vienu kitu, o po to dar vienu kitu lavonėliu. Keliu nykštį.

Ir dar gi, jūs žinote, kad retai, oi retai aš traukiu citatas. Iš 50 knygų kokį kartą. Tai va, čia radau vieną, kurią noriu ateičiai pasidėti. Fikcinio interviu su rašytoju fragmentas:

„Bet juk labiau pažindami mėgstamą rašytoją galime geriau suprasti jo kūrinius…

Kaip ir Margareta Atvud, manau, kad noras susitikti su rašytoju, nes patinka jo knyga, tapatus norui susitikti su antimi, nes mėgstate ančių kepenėles.“

Knygelė nėra stora, op op ir perskaitai, ir lieka šypsena, ko paprastai, nesitiki iš trilerių. O dieve, ką dar sugalvosi, klausdavau. Ir dar toks jausmas, kad viską mačiau savo akimis. 

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.

Kitos mano skaitytos autoriaus knygos: „Dabarties Akimirka“, „Centrinis parkas“, „Rytoj“, „Popierinė mergina“, „Po septynerių metų…“, „Angelo kvietimas“.

Puslapių skaičius: 240
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Baltos lankos“
Perskaityta: 2020 12 09
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: detektyvas, trileris.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *