1206(2) Gwen Florio „Tylios širdys“

Gwen Florio „Tylios širdys“

Mano komentarai: kadaise buvo toks metas, kai skaičiau visas knygas forumuose vadinamas „akių serija“. Toks pavadinimas prilipo, nes ant viršelio būdavo vaizduojama burka apsitaisiusi moteris. Ir patiko man tie leidiniai. Tuo metu. Kol perskaičiau Husseini knygas. Tada supratau, kad tos ankstesnės buvo, švelniai tariant, š. Bet va, prabėgo daug metų, pasidarė įdomu, ką rašo naujose žanro istorijose.

Prisipažinsiu, kad „Tylios širdys“ paliko neblogą įspūdį, kurį šiek tiek sugadino pabaiga.

Manau, kad jei skaitėte knygų apie musulmoniškus kraštus, tai moterų padėtis jūsų nenustebins. Puikiai žinote, kokiomis tradicijomis ten vadovaujasi ir kokias problemas patiria. Tik vieną pastabą turiu – vakariečiai dažnai įsivaizduoja, ką jaučia moterys, ko jos norėtų, kas joms būtų geriau. Manau, žmogiška.

Mes visada gi žinom, ko norėtų ana televizoriaus teta ar kokia instagramerė. Projektuojame savo jausmus ir įsivaizduojame, kad pas kitus jie tokie patys. Ir aš tikiu, kad yra daug daug daug musulmonių, kurios svajoja apie lygias teises ir tokias galimybes, kokias turime mes. Tačiau, kaip pas mus yra tų, kurios forumukuose rėkia, kad vyras privalo uždirbti daugiau, mokėti kavinėje ir gink dieve nesiskusti kojų, taip ir pas juos yra tų, kurios patenkintos tradicijomis ir jų suteikiamu pastovumu bei savotišku saugumu. 

Man pasirodė, kad autorė norėjo pavaizduoti šias mintis. Ir ji tikrai sukaupusi žinių apie padėtį ir papročius. Todėl pakistanietę Faridą, išsilavinusią ir pasaulio mačiusią moterį, pavaizdavo, kaip matančią pliusų savo itin tradicinėje santuokoje su beraščiu afganu. Livą, amerikietę, ambicingą ir įdomią moterį, taip pat parodė, kaip įklimpusią į ne pačią sėkmingiausią, bet labai gi vakarietišką santuoką. Kuri iš jų laimingesnė? Atsakymo nėra, nes kiekviena laimę mato skirtinguose, o kartu ir panašiuose dalykuose. 

Vyrai. Vėl minčių lavina. Vienas verčia savo moterį vilktis burką. Kitas atvirai tyčiojasi ir negerbia. Tik va vieno veiksmų priežastys yra noras apsaugoti, o kito – lyg ir jokios. Because he can. Aha, sakysit, supratom supratom, autorė musulmonus čia vaizduoja geriukais, o pliekia vakariečius. Bet ne! Tame ir gėris, kas pliusų, minusų ir visapusiškumo knygoje apstu. Galima stebėtis, diskutuoti, prieštarauti mintimis, o gal tiesiog palinksėti galva.

Bet. Bet, kaip ir sakiau, viską sugadino melodramiška pabaiga. Psichologinė knyga apie santykius, draugystę, santuoką, kultūrų skirtumus virto kažkokiu trileriu. Mano akimis to nereikėjo. 

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.

Panaši knyga: Deborah Rodriguez „Kabulo grožio mokykla“

Puslapių skaičius: 384
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Sofoklis“
Perskaityta: 2020 11 11
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: romanas, drama 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *