1205(1) Sarah Jio „Lauksiu tavęs Paryžiuje“

Sarah Jio „Lauksiu tavęs Paryžiuje“

Mano komentarai: Sarah Jio man yra ta autorė, kuri kaip buldozeris pramuša skaitymo bloką. Aš žinau, ko tikėtis iš jos istorijų: jauku, skaudu, patrauklu. Nebus šedevras, bet tikrai sugros emocijomis. Visgi, ši knyga ne visai pateisino lūkesčius.

Istorija, kaip ir visada, pasakojama iš dviejų laiko perspektyvų. Šiomis dienomis Karolina, po avarijos praradusi atmintį, bando susigrąžinti savo gyvenimą, o tuo pačiu, senų laiškų dėka, domisi ir Selinos istorija.

Selina gyveno Paryžiuje vokiečių okupacijos laikais. Patraukė žiauraus nacio dėmesį ir patyrė to, ko priešui gal ir linkėtume, bet tiesiog tokių priešų paprastai neturim.

Vien pati istorija, tiek dabarties, tiek praeities, tikrai įdomi. Tačiau šią knygą skaičiau ilgai ir truputį nuobodžiavau. Trūko emocijos. Pvz., Selinos istorija papasakota abejingai. O juk rašo apie protu sunkiai suvokiamus dalykus. Ten tilpo labai daug. Ir mirtis, ir prievarta, ir badas, ir vaiko gelbėjimas. Tačiau, nesuprantu, ar aš čia tokia nejautri, ar rašytoja taip paviršutiniškai prabėgo, kad net nespėjau gailesčio pajusti ir paverkti, kaip man įprasta. Juk šių knygų toks ir tikslas. Jaudinti. O plokšti veikėjai ir lakoniškas tekstas nejaudina. Dabarties istorija, nors ir keista, man pasirodė truputį įdomesnė, nes čia daugiau klausimų. Ar žmogus praradęs atmintį ir atradęs laimę vėl tampa nelaimingu prisiminęs blogus dalykus?

Beje, galvoju, kad knyga kinematografiška ir geras režisierius vaizdais galėtų ją pavaizduoti gerokai įtaigiau. Vien tas Paryžius okupacijos metais ko vertas. Seni, vokiečių užgrobti butai…

Tokių knygų šimtai. Vienos pagauna į tą emocijų sūkurį, kitos gi, kaip ir ši, verčia į jį žiūrėti iš šalies.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.

Kitos autorės knygos: „Pajūrio trobelė“, „Kovo žibuoklės“, „Gegužės pūga“, „Paskutinė kamelija“.

Panašios knygos: Laura Madeleine „Mūsų paslaptys“, Susan Meissner „Šilko siūlų dėžutė“.

Puslapių skaičius: 352
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Baltos lankos“
Perskaityta: 2020 11 07
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: romanas, drama, istorinis romanas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *