1199(122) M.J. Arlidge „Melagis melavo“

Estimated read time 3 min read

M.J. Arlidge „Melagis melavo“

Mano komentarai: Esu užkietėjusi detektyvų fanė. Visų. Nors ir šlamštas, jei jau ką. Man patinka. Nebent jau laaaabai lėta ir nuobodu. Buvo ir tokių. Tačiau, kol nepradėjau skaityti šios knygos, niekaip negalėjau atgaivinti, kas yra pagrindiniai serijos veikėjai. Juk jau pažinojau. Gal ir nieko keisto, kai tai dvidešimtpenkta serija, juk aš net savo grupiokų vardų nebeprisimenu ir negaliu pastalkinti feisbuke, tai ką čia veikėjai. Tačiau pradėjau skaityti, atgaminau. Taip. Čia ta. Ta detektyvė, kuri važinėja motociklu, graužiasi dėl sesers žudikės ir laisvalaikiu eina pasiplakti botagėliu. Prisiminiau ir važiuojam.

Ši dalis apie gaisrus. O aš tam jautri. Kai žmones pjausto, žudo, pūdo, kankina – skaitau kaip niekur nieko. Nors realybėje negaliu į žaizdą žiūrėti. Tačiau gaisrai… Ir aš žinau savo jautrumo priežastis. Dar ir dabar atsimenu vieną vaikystės epizodą. Dieną degė kaimynų ūkiniai pastatai. Vakare „Labanakt vaikučiai“ rodė filmuką apie nuodėgulius. Naktį, kambaryje, kuriame miegojome, užsidegė laidai. Viskas baigėsi laimingai, bet ugnies man buvo too much. Pradėjau bijoti. Parėjusi iš mokyklos sėdėdavau viduryje kambario, kol nepareidavo kas nors iš tėvų. Bijojau, kad užsidegs laidai, todėl nesiartinau prie sienų, per kurias jie išvedžioti. Šiokia tokia trauma. O jau gyvendama Vilniuje, įsigudrinau nuomotis butą name, kuris per tą trumpą laiką (gyvenau gal pusmetį) du kartus buvo padegtas. Tai šitas visas lyrinis nukrypimas veda į tai, kad knygą skaityti buvo nejauku. Degė čia daug. 

Beje, M.J. Arlidge serija labai moteriška. Ir vadovė moteris, ir jos pavaduotoja, ir dar viena svarbi policininkė, ir gaisrų tyrėja, ir landžioji žurnalistė. Man tai patinka, o kodėl ne? Tyrimas buvo įdomus, tiesa, atomazga manęs nesužavėjo. Šiaip viskas pagal standartinį šabloną. Nusikaltimas – tyrimas – ne tas įtariamasis – tas įtariamasis. Visada taip būna, bet vis tiek įdomu. 

„Melagis melavo“ – ketvirta serijos knyga. Jei jau perskaitėte tris, tai jokio komentaro nebereikia, gi skaitysit. Jei dar neatradot autorės, tai tvirtinu, kad čia iš tų geresnių ir stipresnių. 

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: aprašymas leidyklos „Alma Littera“ puslapyje.

Kitos serijos knygos eilės tvarka: „Eni Beni“, „Juoda širdis“, „Lėlės namas“.
Panašios serijos:
Samuel Bjørk serija apie Holgerį Munką ir Mią Kriuger; Robert Bryndza serija apie Eriką Foster; Angela Marsons serija apie Kimą Stoun. 

Puslapių skaičius: 416
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Alma Littera“
Perskaityta: 2020 10 16
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: detektyvas, trileris.

+ There are no comments

Add yours