1181(104) Adrienne Brodeur „Laukiniai žaidimai“

Adrienne Brodeur „Laukiniai žaidimai“

Mano komentarai: „Laukiniai žaidimai“ yra ta knyga, kuri pasirodė daug stipresnė, nei žadėjo viršelis (vasariškas, lengvas) ir aprašymas (truputį muilo opera). Šiaip sunku net patikėti, kad tai tikra istorija, o patikėjus labai gaila žmonių, ypač autorės.

Vieną vakarą mama pažadino paauglę Eidrijenę ir papasakojo apie bučinį su vyru, kuris nėra jos sutuoktinis ir nėra Eidrijenės patėvis. Mergaitė apsalusi nuo minties, kad mama ja pasitiki, ir paverčia sąjungininke bei pačia svarbiausia drauge, tuoj pat meta viską, kas jai pačiai rūpi (pasiglamžyti su kaimynų berniuku) ir paneria į mamos meilės nuotykį. Ji dangsto, slepia, padeda sugalvoti pretekstų, pasiteisinimų, progų. 

Ir kol viskas tik paauglystėje, istorija dar panašėja į meilės romaniuką be didelės intrigos. Na taip, mama užkrovė per jaunai mergaitei problemų, bet dar ne to būna. Tačiau ateina toks laikas, kai Eidrijenė baigia mokyklą ir nori gyventi savo gyvenimą, gal net atsigriebti už tai, kad visą paauglystę pragyveno motinos romanu. Ir čia atsiskleidžia viso šio paveikslo ir santykių toksiškumas. 

Tu studijuoji, o tavo mama negali išlėkti pasidulkinti ir mėtosi frazėmis, kad kol tu valkiojaisi (studijavai), aš kentėjau. Visas šis krūvis suformavo jauną, depresuotą moterį, kuri pati nemoka palaikyti santykių ir jų bijo. Knyga tavo psichoterapijos dalimi, bent taip rašo anotacija. 

Šiaip buvo skaudu skaityti apie egoizmą, kuris ypač atsiskleidė tada, kai sąjungininkės nebereikėjo. Tačiau čia norisi sustoti ir pasakyti, kad mama man vistiek patiko. Kaip ir visiems kitiems knygos personažams. Charizma.

Po gražiu viršeliu slepiasi lengvai skaitoma, tačiau sunki mergaitės-jaunos moters istorija.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

OficialiaiKarštą liepos naktį Menkių kyšulyje Eidrijenę pažadino motinos Malabaros ištarti šeši paprasti žodžiai: „Benas Sauteris ką tik mane pabučiavo.” Ir tą lemtingą naktį keturiolikmetė paauglė iš mylimos dukters virto geriausia drauge, patikėtine ir bendrininke.Charizmatiškoji Malabara visa esybe neria į slaptą ryšį su geriausiu vyro draugu ir jai reikia dukters pagalbos. Apsvaiginta motinos pasitikėjimo, Eidrijenė tampa nuodėmingos meilės romano dalyve, lyg patyrusi sąmokslininkė padeda planuoti meilužių susitikimus ir nuslėpti tiesą. Ji meluoja visiems: patėviui, broliui, Beno žmonai, draugams, netgi savo mylimiesiems. Užuot kaip bendraamžės pati išgyvenusi pirmuosius jausmus, sukasi motinos aistrų sukeltuose verpetuose.Egocentriškos Malabaros – nuostabios kulinarės, kelionių ir maisto žurnalistės – įtaka dukrai turėjo žlugdančių pasekmių. Prireikė ne vienų metų, kad Eidrijenė išsigydytų depresiją, nutrauktų netinkamus santykius ir nukirptų bambagyslę. Talentingai parašyta prisiminimų knyga „Laukiniai žaidimai” tapo jos išsilaisvinimo ir gijimo dalimi.

PSL: 272
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Balto“
Perskaityta: 2020 08 29
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *