1167(88) Władysław Szpilman „Pianistas“

 Władysław Szpilman „Pianistas“

Mano komentarai: Seniai perskaičiau šią knygą ir nežinau ką pasakyt. Kraupu. Manau visi daugiau mažiau žinote istoriją, nes daugelis matė filmą arba bent apie jį girdėjo. Esu mačiusi, bet labai seniai, tad detalių nepamenu ir sunku palyginti, kiek nukrypta nuo knygos. Man atrodo, kad nedaug.

Beje, pastaruoju metu visi labai piktinasi knygomis apie Holokaustą. Na cilkomis ir tatuiruotojais. Nesuprantu, kodėl. Tačiau istorija ne apie tai. „Pianistas“ yra tikro žmogaus, išgyvenusio didžiausią pragarą liudijimas. Ir jaučiasi, kad čia ne grožinė literatūra. Juk autorius niekada neplanavo tapti rašytoju. Jis tik užfiksavo savo patirtį. Baisią patirtį.

Jei kažkas istorijos negirdėjo, tai trumpai priminsiu, kad knyga pasakoja apie Varšuvos žydą, kuriam teko gyventi gete, tada matyti, kaip ištremiama šeima, kaip tas getas likviduojamas ir kaip suniokojama visa Varšuva. Mirtis, badas, nužmogėjimas – visada šalia.

Man įstrigo viena scena. Žydai turėjo nusilenkti vokiečiams. Ir dėl kažko susijaudinęs berniukas pamiršo ir to nepadarė. Tiesiog praeinantis vokietis išsitraukė ginklą, pokšt ir nuėjo savo reikalais. Ramiai, nesureikšminęs, tarsi pakėlęs ir į šiukšliadėžę išmetęs skardinę. Ir kai skaitau cilkas, bent leidžiu sau pasvajoti, kad tam žmogui gal taip nenutiko, o va šiuo atveju negalėjau.

Tai labai sukrečianti, nepagražinta istorija. Autoriaus stilius gal man nėra artimas, bet kaip sakiau, į grožinės literatūros viršūnes jis ir nebandė pretenduoti. Šiek tiek nepatiko pats knygos leidimas. Gerai, kad įdėti vokiečių karininko, kuris padėjo žydams, dienoraščiai. Bet įtrauktos ir kelios nuotraukos. Kodėl tik kelios? Trūksta bendro išbaigtumo.

Aš šios knygos nevertinu. Juk negali sakyti, kad realaus žmogaus liudijimas apie realius dalykus geras, arba prastas. Skaitykit.

Oficialiai: Šią knygą apie savo gyvenimą vokiečių okupuotoje Varšuvoje parašė garsus žydų kilmės Lenkijos muzikantas ir kompozitorius Władysławas Szpilmanas. Visa jo šeima – tėvai, dvi seserys ir brolis žuvo nuo nacių rankų. Autorių nuo mirties išgelbėjo iš pradžių žydų policininkas, rinkęs Varšuvos geto gyventojus paskutinei kelionei į Treblinkos koncentracijos stovyklą, paskui – lenkė Helena Lewicka, o karo pabaigoje – vokiečių kariuomenės kapitonas Wilmas Hosenfeldas.
Pasibaigus karui, Szpilmaną ilgai kankino depresija. Muzikantas jautėsi kaltas, kad artimieji žuvo, o jis liko gyvas. Norėdami palengvinti jo sunkią būseną, draugai pasiūlė parašyti prisiminimų knygą, kuri pirmą kartą pasirodė Lenkijoje 1946 m., 1998 m. buvo išleista Vokietijoje, o 1999 m. – Jungtinėse Valstijose.
2002 m. pagal šį romaną sukurtas filmas „Pianistas“ apdovanotas trimis „Oskarais“ ir Kanų kino festivalio Auksine palmės šakele.

PSL: 248
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Briedis“
Perskaityta: 2020 07 22
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *