1163(84) Ruth Hogan „Ypatinga Selės išmintis“

Ruth Hogan „Ypatinga Selės išmintis“

Mano komentarai: Čia pats tikriausias atvejis, kai buvau apgauta knygos viršelio. Negražus jis man. Bent jau buvo iki perskaičiau. Ir anotacija per daug miglota, kad būtų aišku, kokio stiliaus tikėtis. O įsivaizdavau, kad bus kažkokia saldžiai lėkštoka Kalėdinė istorija. Nė velnio. Nei labai saldu, nei labai lengva.

Maša prarado dviejų metų sūnų. Šiandien jis jau būtų paauglys, tačiau bėgantis laikas nė kiek negydo. Kadangi berniukas nuskendo, pati Maša mėgsta „žaisti“ skendimą visuomeninime baseine – neria ir būna po vandeniu, kol nebegali ištverti. Tam, kad turėtų dėl ko gyventi ir nenusižudytų ji įsigyja šunį. Dar ji mėgsta lankytis keistose senovinėse kapinėse ir net svajoja rengti čia ekskursijas. Kitomis prasmėmis Maša gana normali. Turi mylinčius draugus, padorų darbą, tėvus.

Netektis. Netektis ir susitaikymas yra pagrindinės knygos temos. Ir istorija tikrai puiki. Yra gero humoro, yra liūdnų, skaudžių vietų. Yra juokingų, kiek hiperbolizuotų personažų ir kvailų situacijų. O kas ta Selė? Vietos keistuolė, kuri įkvepia Mašą atsitiesti. Ir ne, nevyksta viskas taip jau banaliai, kad kažkokia margaspalvė tetulė liepia džiaugtis ir džiaugiesi. Pamažu.

Ir dar yra lygiagreti istorija apie vienišą mamą, kuri per daug saugo savo berniuką. Ar jos susijusios? Neišduosiu. Turėtų būti, jei nugulė vienoje knygoje. Knygoje, iš kurios nesitikėjau tiek stipraus jausmo ir vilties. Graži ta Selės išmintis ir istorijoje sudėta kiek daugiau, nei visų cituojamame pirmame anotacijos sakinyje.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Kai mylimam žmogui nutyla muzika, tu neturi liautis šokti. Privalai toliau šokti dėl jo. 
Maša skęsta neviltyje. Kadaise energingos, nepriklausomos ir net maištingos moters gyvenimas negrįžtamai pasikeitė per tragišką įvykį prieš dvylika metų. Negalėdama atsikratyti sielvarto, ji ieško paguodos tyliose Viktorijos laikų kapinėse ir ten plevenančių sielų draugijoje. Taip pat – miestelio plaukimo baseine, kur panirusi į vandenį pasislepia nuo triukšmo ir skausmo. Likimas suveda Mašą su dviem nepaprastomis moterimis: išmintingąja Kite Miuriele – buvusia katalikiškosios mergaičių mokyklos auklėtine, mago žmona ir septyniasdešimtmete riedučių diskotekos gerbėja, bei paslaptingąja Sele – atsiskyrėle keistuole, lesinančia varnas ir įspūdingu balsu dainuojančia kapinių gyventojams. Šios pažintys atveria Mašai kitokį, kupiną galimybių, pasaulį ir paskatina vėl pradėti iš tiesų gyventi.
Iki lemtingos dienos, kai grįžta praeitis…

PSL:  336
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla.
Perskaityta: 2020 07 09
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *