kvapų saugotojas

1140(61) Erica Bauermeister „Kvapų saugotojas“

Erica Bauermeister „Kvapų saugotojas“

Mano komentarai: Nežinau ar šis viršelis yra iš tiesų gražus, bet akį patraukia teigiama prasme. Pamačiau ir iš karto susidomėjau. Net paskaitinėjau atsiliepimus. Mačiau keletą lyginimų su „Ten, kur gieda vėžiai“ ir „Sugrįžimas į Aliaską“. Na, aš pati nepasakyčiau, kad stiprumu bei gyliu „Kvapų saugotojas“ prilygsta anoms istorijoms. Ši knyga daug lengvesnė ir paprastesnė. O panašumas gal tik tam tikrose detalėse. Čia buvo mergaitė augusi gamtoje ir nelabai žinanti, kaip elgtis tarp žmonių. Čia buvo smurtas šeimoje, kai niekas nieko negali padaryti.

Kaip jau sakiau, istorija nėra sudėtinga, tokia labiau atsipalaidavimui, atostogoms. Tačiau įdomi ir sakyčiau gal net originali. Viskas prasideda nuo pasaulio atskirtoje saloje, į kurią dėl tam tikrų gamtos aplinkybių galima patekti tik kartą per mėnesį. Čia nuo vaikystės gyvena mergaitė su tėvu ir jie vieninteliai gyventojai. Tėvas keistuolis, apsistatęs kažkokiais buteliukais su kvepiančiais popierėliais, o kai kvapai ima blėsti, jam pavažiuoja stogas ir galiausiai nutinka taip, kad mergaitė saloje lieka viena. Na, o kai ją išgelbėja vasaros stovyklos šeimininkai, prasideda pagrindinė knygos dalis. Adaptacija visuomenėje, atsakymų, kodėl tėvas ją išsivežė į salą paieškos, noras sužinoti, kas buvo jos mama. Taip pat kvapai kvapai kvapai.

Pirmą dalį skaičiau sunkokai. Visas tas gyvenimas saloje buvo šiek tiek perspaustas. Žinote, būna autoriai, kurie natūraliai labai gražiai rašo ir renkasi ypatingas kalbines išraiškas, o būna tokių, kurie labai stengiasi gražiai rašyti ir tai skamba truputį nenatūraliai. Tad vat pradžia tokia ir buvo. Bet vėliau įsivažiavau į istoriją ir pagavo ji mane. Lygiagrečiai po skyrių aš dar skaičiau detektyvą, galiausiai pastebėjau, kad „Kvapų saugotojas“ uždominavo. Tai originali savaitgalio istorija. Nieko labai gilaus, bet kvapnu, paprasta ir malonu. Na žinote. Naminis desertas.

OficialiaiEmelinės vaikystė bėga izoliuotame pasaulyje, kurį atokioje saloje sukūrė jos tėvas. Dukrelę jis moko per pojūčius pažinti gamtą ir joje išgyventi. Tačiau neatskleidžia kvapų, uždarytų palei trobelės sienas įrengtuose stalčiukuose, ir juos pagaunančio aparato paslapties. Emelinė žino viena – tuos kvapus reikia branginti ir saugoti. Tėčio ir dukters idilę pradeda griauti drauge su mergaite augantis smalsumas. Kodėl saloje jie gyvena tik dviese? Kodėl ji neturi mamos? Koks yra pasaulis už jų salos ribų? Ir kokios paslaptys nugulė uždarytuose stalčiukuose? Kai klausimų atsiranda daugiau nei atsakymų, įtampa darosi nepakeliama ir įvyksta tragedija. Emelinė atsiduria realiame pasaulyje ir jame mokosi gyventi tarp žmonių, patiria meilę ir išdavystę, aiškinasi praeities įvykius ir ieško savo tapatybės.

PSL: 352; Knyga dovanota leidyklos. Perskaityta: 2020 04 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *