1113(34) Isabel Allende “Klajonių metai”

Estimated read time 3 min read

Isabel Allende “Klajonių metai”

Mano komentarai: Isabel Allende vardas man dažniausiai reiškia, kad gausiu gražia kalba parašytą, lengvai skaitomą ir įdomaus turinio knygą. Beveik garantuotai bus daug žinių apie kokį nors istorinį įvykį. Pvz., šiuo atveju apie Ispanijos pilietinį karą, vėliau apie revoliuciją Čilėje. Daugelis autorės knygų žavi. Personažai įdomūs, išdirbti, jų gyvenimai neeiliniai. Ir vos viena kita iš skaitytų knygų, – o skaičiau visas išverstas – man nelipo. Kaip gi buvo su “Klajonių metais”?

Nepatiko. Kodėl? Man atrodo šioje knygoje mažumėlę buvo pamiršti žmonės ir užsiliuliuota istoriniuose įvykiuose. Tarsi vadovėlyje: tais metasi atėjo tas, anais metasi mūšis dėl to, žuvo visi, tada anais metais sutartis, tada tais metais paskelbė kad, tada tas ir tas veikėjas nuvertė aną, tada įsigalėjo režimas. Ir taip be galo. Kažkaip man patikdavo, kai Allende tuos istorinius įvykius nušviesdavo per veikėjų prizmę ir jų nepamiršdavo. Šį kartą vos kelios vietos mane pagavo ir įtraukė: Ispanijos pabėgėlių kelionė į Prancūziją, ėjimas per kalnus. Pabėgėlių kelionė laivu į Čilę. Epizodinis meilės romanas. Na taip maždaug vos 20-30 procentų turinio mane vis laikė, bet jau įveikusi knygą galiu pasakyti, kad man ji pasirodė nuobodi. Gal dėl to, kad skaičiau po “Umbros kronikų”? Gal dėl to, kad po to skaičiau “Kur gieda vėžiai”? Visiškai nublanko.

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Ispanijoje įsiplieskus pilietiniam karui, o paskui įsigalėjus Franko režimui, šalį priversti palikti šimtai tūkstančių žmonių. Tarp jų yra ir jauna nėščia našlė Rosera bei Viktoras – armijos gydytojas, velionio Roseros vyro brolis. Verčiami aplinkybių, jaunuoliai priversti susituokti, nors nė vienas to netrokšta. 
Per plauką spėję išvengti Europą apėmusio Antrojo pasaulinio karo, Rosera ir Viktoras atvyksta į Čilę. Tačiau palengvėjimas pasprukus nuo karo ilgai netrunka: naujoji šalis atvykėliams toli gražu nėra nei svetinga, nei sava. Pamažu kurdami naują gyvenimą kitame žemyne ir stojiškai pasitikdami kiekvieną naują išbandymą, Rosera ir Viktoras nepraranda vilties vieną dieną sugrįžti į tikruosius namus – Ispaniją. 
Jautriai, gyvai ir talentingai parašyto romano įvykiai nusidriekia per kelis dešimtmečius, o pasaulį keičiančių istorinių įvykių fone išryškėja asmeninės paprastų žmonių istorijos. Jaudinanti ir sukrečianti knyga apie tremtį, savų šaknų paieškas, likimo išbandymus, meilę ir viltį.

PSL: 368; knyga įsigyta savo lėšomis. Perskaityta: 2020 02 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

+ There are no comments

Add yours