1101(22) Alina Bronsky “Paskutinė babos Dunjos meilė”

Alina Bronsky “Paskutinė babos Dunjos meilė”

Mano komentarai: Tikrai nesu tas žmogus, kuris specialiai domisi Černobyliu. Buvo laikai, kai norėjau ten nukeliauti, nes man įdomios apleistos vietos, tačiau tikrai jau ne dabar ir, ko gero, niekada. Nes masiškai populiarūs dalykai praranda žavesį.  “Paskutinė babos Dunjos meilė” yra vienintelė mano skaityta knyga susijusi su Černobylio tragedija. Kuo mane patraukė? Visų pirma sudomino ši “Aukso žuvų” leidžiama keliautojų laiku serija. O dar girdėjau vieną kitą teigiamą atsiliepimą. Kodėl gi ne, juk čia tik pora gyvenimo valandų. Ir jų nė kiek negaila, skaityti buvo verta.

Istorija trumpa, koncentruota, jokio pertekliaus, tiesa, šiek tiek gal trūko. Tiesiog geros knygos norisi dar. Baba Dunja jau senutė. Vaikai užaugę, vyro nebėra. Po tragedijos evakuota iš radioaktyviosios spinduliuotės užteršto Černovo kaimo ji nusprendžia į jį savavališkai sugrįžti ir gyventi savo namuose. Žinoma, tam priešinasi emigravusi dukra, nepritaria valdžia, bet kas žmogui uždraus? Taip babytė ir susikrausto atgal, o po reportažo per TV kaime atsiranda ir daugiau tokių gyventojų. Na ir gyvena jie sau ramiai. Tas ramumas yra kažkoks knygos žavesys. Visi susitaikę su tuo, kad čia va ir numirs, visi atsiskyrę nuo pasaulio, nes iš technologijų teturi elektrą, visi tokie keisti klipatėlės. Knyga, žinoma, ne tik buitiškai viską nupasakoja, bet ir pažeria įvairių filosofinių minčių: apie šeimos ryšius, apie bendruomenę, atskirtį, požiūrį į pokyčius, draugystę ir gyvenimą.

Koncentruotai ir taikliai. Dabar jau viliojuosi ir kitomis serijos knygomis.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Po Černobylio katastrofos praėjus kuriam laikui, baba Dunja sugrįžta į savo namus radioaktyviosios spinduliuotės užterštame Černovo kaime. Kartu su kitais keistuoliais ji nusprendžia gyventi „mirties zonoje“ – ten, kur paukščiai čiulba garsiau, o laikas tarsi sustojęs. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja vestuves su šimtamečiu Sidorovu, Gavrilovai puoselėja konkursų vertą rožyną, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Vieną dieną į kaimą atvyksta nepažįstami žmonės – šis įvykis tampa išbandymu savitai bendruomenei ir galiausiai priverčia ją susivienyti.

PSL: 132; knyga pirkta per BF; Perskaityta: 2020 01 09

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/