1093(14) Jaroslavas Melnikas “Adata”

Jaroslavas Melnikas “Adata”

Mano komentarai: Itin keistai skamba “Skandinaviškas detektyvas apie Lietuvą”, kai jį rašė lietuvių autorius. Na, bet skandinaviškus detektyvus skaitau kone visus iš eilės, tai imu ir šį. Esu skaičiusi porą autoriaus knygų, tad stilius pažįstamas. Pvz., labai patiko Maša. Ir ne, vegetare ją perskaičiusi netapau ir net šokiruota nebuvau, nes aš ir taip nemanau, kad mūsų valgomi gyvūnai yra kažkokie kitokie nei mes. Taigi, apie “Adatą”. Dar jos nepradėjusi iš Sandros prisiklausiau apie seksizmą. Tai jau nusiteikiau… O perskaičiusi manau, kad ne kiekvienas papų paminėjimas yra seksizmas. Tačiau jo knygoje radau lygiai tiek kiek matau Lietuvoje. Nes jo yra. Pvz., pagrindinis veikėjas nusikaltimo vietoje pamatęs gražią ekspertę pagalvoja, kad jos vieta televizijos ekranuose, o ne šalia lavonų. Tačiau, privalau paminėti, kad tik pagalvoja. O aš besimokydama elektronikos inžinerijos, neretai ir garsiai girdėdavau panašias pastabas gražioms merginoms. Ir kiek grubesnes ne tokioms dailioms. Ir sutinku, kad nusirengti prieš gražią gydytoją yra labiau gėda nei prieš babytę, pačiai va jaunas daktaras rovė dantį ir buvau susinejaukinusi dėl savo ašarų 😀

Nusikaltime tikrai daug dėmesio skiriama krūtims, mat nusikaltėlis žudė maitinančias motinas ir čiulpė jų pieną. Tad iš tiesų atrodė, kad tyrėjas į krūtinę labai kreipė dėmesį ir kiekviename puslapyje papai papai papai ir visos sutinkamos moterys su milžiniškais balionais netelpančiais į drabužius.

Kas liečia patį detektyvą, tai jis gana keistas ir nežinau kiek ten to skandinaviškumo. Truputį pritempta. Algimantas Butkus, aišku, vienišas, aišku suirzęs dėl gyvenimo, aišku turi bėdų su valdžia, aišku, išgeria darbo metu. Taigi, gana tipinis tokių knygų herojus. Bet man kažkas kliuvo. Nenatūralumas, lietuviškumas. Per daug keista skaityti apie savas vietas, vardus, per sunku įsijausti. Nusikaltėlis savo mintimis pasirodė per daug panašus į patį Butkų, tad pritrūko stipresnių charakterių ir įtampos visoje istorijoje. Įdomu, kaip knygą įvertino prancūzai.

Bendros išvados? Jei čia būtų kažkurio iš mano mėgiamų skandinavų autorių knyga, tai sakyčiau, kad vidutinė. Bet savus autorius norisi kažkaip paglostyti vien už tai, kad rašo pramogines knygas, ne tik tas, kurios turi įtikti kritikų komisijai (na žinot, kryželis tolumoje, per langą rieda lašas, koks aš nelaimingas).

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Ant trijų kryžių kalno, esančio Vilniaus centre, randama nužudyta jauna moteris. Ant nužudytosios kaktos – negyvas balandis, ant kairio peties ištatuiruota raudona papūga, o kairė krūtis atrodo labai keistai. Danguje ratus suka erelis. Ką visa tai reiškia?
Patyrusiam policijos komisarui Algimantui Butkui, kurio asmeninis gyvenimas visiškai pairo, tenka spręsti patį sudėtingiausią savo praktikoje galvosūkį.

PSL: 440; knyga pirkta; Perskaityta: 2019 12 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/