1051(77) Louise Jensen “Pasimatymas”

Louise Jensen “Pasimatymas”

Mano komentarai: Knyga jau keliauja pas konkurso nugalėtoją, o aš tikiuosi, kad jai patiks labiau nei man ir pasakoju savo įspūdžius. Jau minėjau, kad man įdomu viskas, kas susiję su internetiniais pasimatymais. Prajuokino, kad kažkas čia nustebo, jog esu tekėjus du kartus ir abi pažintys prasidėjo virtualiai. Na, regis gi kitaip jau ir nebebūna?

Taigi, knyga. Kas man nepatiko? Pasistengsiu apsakyti neatskleisdama siužeto, todėl šį tą pasvarstysiu tiesiog hipotetiškai, nebūtinai kaip knygoje buvo:

Per mažai pasimatymo. Na rimtai, veiksmas prasideda jau po jo, būčiau mėgusi kiek daugiau flirto.
Per daug nuspėjamas blogietis. Man regis aš dar nebuvau knygos įpusėjusi, kuomet kilo pirmi įtarimai.
Per daug neįtikinama problema dėl kurios viskas kilo. Na rimtai. Iš pažiūros sveiko proto žmogus pradeda taip neadekvačiai elgtis tik dėl tiek? Ir dar suprasčiau ūmų, emocijomis paremtą vienkartinį smurtą, bet nope, neįtikino istorija.
Perdėta kaltė. Vėl gi. Jei policija gaudo sunkų nusikaltėlį ir pasibeldžia į jo namus, tai man neįtikėtina, kad visą gyvenimą kaltę jaučia tas, kuris duris atidarė. Atseit sugriovė šeimą ir laimę. Rimtai? Ta prasme policija tiesiog apsisuktų ant kulno ir tiek?
Visiškai nepatraukli pagrindinė veikėja, neįdomūs jos šeimyniniai ar socialiniai ryšiai. Net sunku kartu bijoti, ar sirgti, kad viskas baigtųsi gerai.

O kas patiko?

Tikrai buvo įdomu sužinoti apie retą ligą prosopagnoziją arba aklumą veidams. Tai tokia liga, kuomet žmogus vos nukreipęs žvilgsnį nuo veido, jo vėl nebeatpažįsta. Todėl vyras, kaimynas, draugas, mama, vaikas ir pats veidrodyje kas karto atrodo svetimas žmogus. Žinoma, šiek tiek orientuotis padeda pažįstama aplinka, balsas, kvapai, na, kaip ir realiai akliems žmonėms.

Tiek žinių :).

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Patiko pasimatymas, kale? Tai turėjo būti paprastas pasimatymas su patikimai atrodančiu vyruku iš pažinčių svetainės. Alės santuoka subyrėjo ir ji neatsispyrė draugių įkalbinėjimams pabandyti. Tačiau atsibudusi sekmadienio rytą ji supranta, kad įvyko kažkas bloga. Ji kruvina, jai beprotiškai skauda galvą ir ji neatsimena, kas atsitiko. Dar baisiau – dirstelėjusi į veidrodį, Alė neatpažįsta į ją žiūrinčio veido. Ji neatpažįsta savo buvusio vyro, brolio ir draugų. Ir ji negali atpažinti žmogaus, kuris ketina ją sunaikinti… Ar dabar prisimeni? Prisimeni, ką iš manęs atėmei, Ale?
Ar tikrai manei, kad išsisuksi?
Ar tikrai manei, kad leisiu tau išsisukti?
Tu kai ką iš manęs paėmei, todėl dabar aš kai ką paimsiu iš tavęs.

PSL: 352; knyga dovanota leidyklos; Perskaityta: 2019 07 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/