Paukščiukas

Dar sykį įsitikinau, kad planavimas yra ne man. Nors esu rami, bet spontaniškumas vistiek būdingas. Planuoti planeliai nuėjo šuniui ant uodegos. Nežinau, kur jis su savo uodega dabar tampo kelionę į “tundros” vestivąlį, bei A. gimimo dieną. Nežinau. Bet man dzin. Planams sugriuvus atsidūrėm ten, kur mūsų visada laukia. Ir visada džiaugiasi kai atvažiuojam.
O aš negaliu atsidžiaugt mane lepinančia raudona spalva. Ir lesu lesu kaip paukščiukas. Nai nai nai…

Photobucket

Visi laimingi. Ir aš lepinuosi mylimiausiom uogom, tiesiai nuo medžio. Ir vakarėjant užuosiu dūmą bei gi kepamų šašlykiukų kvapą. Ir brangusis turi visą kiemą ir galės montuotis sau kolonėles mašinoje. Pasikartosiu. Velniop tie planai. Laikykitės…

2 thoughts on “Paukščiukas”

  1. aš irgi pamišus dėl vyšnių 🙂 ne tas žodis kaip pamišus, net mano vaikinas juokiasi iš manęs ir to, kas atsitinka, kai jas pamatau. Ypač jei kur ant svetimo medžio, nes savo neturiu 🙁

Leave a Reply to Salomėja Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *