Šeštadienį gavom svetimą atviruką. Jį turėjo gauti mergina iš kitos laiptinės (nustatyta pagūglinus vardą ir pavardę bei apžiūrėjus feisbuke). Šiaip aš turbūt ją pamačiusi ir atiduočiau atviruką, bet ne mano darbas dirbti pašto darbą. Na gal seniau ir būtų buvę nesunku, bet dabar gi paštas užsimojo dirbt labai labai gerai! Netikit? Visur taip sako, kad dabar jau labai gerai dirbs, kai kainų ne(pasikėlė). Nes kainų (ne)pasikėlė “Siekdamas užtikrinti kokybišką siuntų pristatymą”. Atkreipkit dėmesį, kad žada tik su siuntomis kokybiškai dirbt, na tomis, mažomis, kurios nedaug kainuos, siuntinių tų, kur dabar labai daug kainuos ir bus registruoti, nežada mylėt ir gerbt. Ir per televizorių sakė, aš nežiūriu, bet skaičiau ką sakė, kad iki šiol labai jau nepagarbiai elgėsi su tuo ką siųsdavom. Teisininkas kažkoks taip sakė. Sakė, kad kai jau dabar, kai žinosim kuo skiriasi pašto siuntinys nuo siuntos, jie pradės švelniau elgtis ir nebedaužys šakočio.
Gerą ir kokybišką darbą pati pajutau, nes paštininkė atnešė registruotą siuntą į namus. Paprastai ji to niekada nedarydavo. Beveik niekada, įmonės laiškus nešė, tik asmeninių ne. O šiandien atnešė. Matosi, kad geriau dirba.
Tai va aš tai paštininkei ir atidaviau minėtą atviruką. Ji apžiūrėjo ir sako, o tai kur man jį dabar dėt? Čia gi tik namo numeris, buto nėra parašyta. Tas tiesa, siuntėjai neparašė buto numerio. Bet negi tai reiškia, kad viską kas be tikslaus adreso reikia sumesti man? Ir šiaip viską kas panašu į atviruką mesti man? Jei gyvenat Naujamiestyje ir negavot atviruko, tai paklauskit manęs, aš turbūt jį gavau. Iki šiol arba rasdavau adresatą, arba nešdavau atgal į paštą. Bet gi tai turbūt nebepasikartos jau, ne? Gi paštas dabar labai gerai dirbs.