Kokį darbą dirbtumėte jei galėtumėte rinktis iš bet ko?

Aš vat galvoju apie šitą klausimą. Ir jaučiu, kad viena iš didžiųjų mano gyvenimo problemų yra ta, kad nežinau. Iš tikrųjų. Nes galiu dirbti bet ką. Čia irgi iš tikrųjų.
Faktas, kad man nepatiktų plauti indų, šluoti gatvių, valyti langų. Nes aš tiesiog nekenčiu tvarkytis. Visiškai nekenčiu. Beveik niekada ir nesitvarkau. Apsitvarkau – tikrai taip, bet iki tvarkos, kokią matau užsukusi pas kitus tai toli toli. Tad dirbti tokio darbo negalėčiau. Tai yra galėčiau, nes turiu kojytes ir rankytes, bet šiaip negalėčiau, nes neteiktų jis man malonumo.
Man nepatiktų ir pardavinėti. Šitą bandžiau. Ir buvo labai jau nemiela. Visų pirma gal dėl to, kad pardavinėjau tai ko pati nepirkčiau? Bet įtariu, kad tai tiesiog ne mano charakteriui. Aš esu iš tų žmonių, kur “ne tai ne, nenori – negausi”.
Nepatiktų man būti bibliotekininke. Nežinau kodėl. Tiesiog esu tikra, kad nepatiktų. Per daug greitai išklaidytų mano romantiką – ak, kiek čia daug knygų! Be to visos (pasitaisau – ne visos, o tik mano sutiktos) bibliotekininkės kažkokios arba labai saldžiai davatkiškai lipšnios, arba susiraukusios, mol ko čia trukdai.
Negalėčiau būti ir personalo vadove. Nes labai jau esu linkusi į liberalius santykius. Jei žmogui geriau ateit po pietų ir dirbt iki išnaktų aš negaliu jo versti darbų atlikti ne pačiu darbingiausiu jo metu, ar ne? Be to, man visiškai nepatiktų bendrauti su amžinai besiskundžiančiais.
Negalėčiau būti ir dailininkė, bei rašytoja. Turiu omenyje, tai negalėtų būti mano darbas. Ne, tikrai ne dėl to, kad mažai moka, arba moka daug, bet labai epizodiškai. Todėl, kad tokiems darbams reikia įkvėpimo.  O jo man pritrūksta. Be to aš ir taip esu dailininkė bei rašytoja. Netikit?
Negalėčiau dirbti žurnaliste. Nes mano charakterio visai neatitinka sekiojimas paskui politikus, žvaigždes ar nusikaltėlius. Drabstymasis purvais ir kiti dalykai. Taip pat nemanau, kad man patiktų lįsti į karo frontą vien dėl nuotraukos, taip pat šaltą žiemą braidyti po ežerą bandant paruošti reportažą apie dūstančias žuvis.
Negalėčiau dirbti stiliste bei interjero dizainere. Nes man patinka ryškios ir rėksmingos spalvos. Kaip aš rengčiau elegantišką damą, pas kurią požiūris, kaip Henrio Fordo: “aprenkit mane kokios norit spalvos drabužiais, bet juodais”. Be to daugelis jų neužsimautų “inkariukų”, o namų neužverstų vežliaraktiniais toršerais ir raudonais paveikslais.
Negalėčiau aš būti ir amatininke, siuvėja, auskarų gamintoja, atvirukų piešėja. Mat man trūksta kruopštumo. Tikrai. Aš galiu sau išsipjauti auskarus katinus. Ir jais labai didžiuotis. Bet negaliu šių parduoti, mat tikrai matau, kad kabliukų kabinimo žiedeliai nelabai lygiai užspausti, o ten vat išpjauta kreivokai…
Negalėčiau būti programuotoja, nes neturiu jiems būdingo algoritminio mąstymo. Tai yra nemanau, kad sugebėčiau nuo nulio išspręsti rimtą užduotį.  Nors gal ir galėčiau, bet čia labai daug mokytis, o tam laiko šiame gyvenime nėra:).
Negalėčiau būti web dizainerė. Mane erzina piešti kompiuteriu. Čia, kaip ir su knygų skaitymų. Man labiau patinka tikros knygos, o ne elektroninės. Piešti mieliau ant popieriaus, o ne ekrane.
Negalėčiau dirbti administratore. Mat aš krūpčioju, kai pradeda skambėti mano asmeninis telefonas, kur ten jau visokie klientai ir svarbūs dėdės. Nu jau ne.
Negalėčiau dirbti aukle, mokytoja ar darželio auklėtoja, nes nu taigi ten vaikai. Vaikai yra fu.
Negalėčiau dirbti veterinare, mat tai tiesiog manęs nežavi ir nejaučiu jokios traukos tokiems darbams. Taip pat nebūčiau ir gydytoja, nes nemėgstu liestis prie žmonių (su keliomis išimtimis).
Ir dar galėčiau vardinti ir vardinti, ir vardinti, ko negalėčiau ar nenorėčiau.
Bet ką gi norėčiau? Kartais galvoju, kad galėčiau būti aktore. Bet na patys suprantat :)))
Norėčiau rašyti knygų apžvalgas. Bet už pinigus nėra kur pas mus to daryti, tad šį norą realizuoju sau 🙂
Vat pažiūrėjau vieną filmą ir teigiu, kad norėčiau rašyti straipsnius “kaip” tema. Kaip sutaupyti pinigų, kaip susirasti/prarasti vaikiną, kaip pasipuošti, kaip nusipirkti kompiuterį. Ar tai žurnalizmas? Nežinau, bet manau galėčiau/norėčiau pasireikšti daugeliu temų. Galėčiau/norėčiau kokiame moteriškame žurnale atsakinėti į skaitytojų laiškus: “koks tušas geriausias”, “kodėl manęs nemyli kaimynas”, “kodėl katės sako miau?”, “ar madingi baldų apmušalai?”, “kiek rulonų tapetų pirkti 30kv metrų kambariui”. Ir taip toliau! Bet nėra tokių darbo vietų! Temos “kaip” yra verčiamos iš užsienio, atsakymų-klausimų iš vis nebūna arba jie labai jau tiksliniai.
Gal net norėčiau pabandyti kokioj reklamagentūrėje kurti tekstus, bet gi žinau, kad ir kokių minčių turėčiau nesu tokia greita, kaip reikėtų, be to iš kuklumo niekada nepraeičiau pokalbio dėl darbo, kuris dažniausiai nesusijęs su tolimesne veikla.
Manau dar yra šimtai variantų, kurių aš norėčiau, bet pati nežinau. Neseniai su d. prisiminėme, kaip aš žurnale darbinausi “aaa, nu ką žinau, niekada nebandžiau ir niekada net nebuvau pamąsčiusi apie tai, bet o kodėl nepabandyt, gi neskaudės”. Nu ir visai gerai sekėsi, pripažinkim.
Tuo pačiu paminėsiu, kad šiuo metu dairausi mokamo darbo. Reikalavimai: jei moka mažai, tai ir darbo diena neturi būti pilna :)) Arba darbas namuose. O antras reikalavimas – įdomumas. Tik tiek. Gi matot, neplėšikauju ir prašau, tik kad man įdomu būtų 🙂 Rašykit, jei turit ką pasiūlyt. Miau.

14 thoughts on “Kokį darbą dirbtumėte jei galėtumėte rinktis iš bet ko?”

  1. Aš norėčiau dirbti tai, ką dabar darau – rašau tekstus. Net nebūnant žurnalistu, bet turint rašymo dovaną darbo visada susirasi, nes dabar reikia profesionaliai parašytų tekstų interneto svetainėms, portalams, tinklaraščiams. Dirbk šia kryptim ir vieną dieną šis sugebėjimas duos vaisius…

  2. Aham, gal gali parekomenduoti tuos portalus, svetaines ir tinklaraščius, kurie gali mokėti, kad ir nedidelį atlygį? Bet realius ir lietuvių kalba. Tiek realius, kad įsitikinę profesionalumu duotų veiklos? Ar čia tas dar vienas apie internetą skleidžiamas mitas?
    Nes vaisių aš ir dabar iš rašymo prisiskinu. Tik va, kai daug mokėt negali, tai aš daug ir nedirbu. Tad turiu laiko ir kitiems profesionalų ieškantiems.

  3. Pirmą kartą skaičiau tavo postą ir pagalvojau, kad rašai apie mane 🙂 Tikrai, negaliu ir aš pardavinėti (išskyrus knygas, noriu turėt ir savo knygyną), negalėčiau dirbti personalo vadove (nebent savo knygyno direktore), nemėgstu žiauriai tvarkytis, gaminti valgyt. Su internetu draugauju, vidutiniam lygmeny, kiek reikia surasti info apie knygas. Bet norėčiau būti knygų ažvalgininke 😀 Kadangi neseniai rodė mane per TV dėžę, tai sakė visai galėčiau ir ten vaidentis 😀 O šiaip irgi dabr ieškau darbo, ir ne bet kokio, tik, kad man patiktų, būtų įdomu ir susiję su knygomis 🙂 na dar tiktų darbas kine, kai teko padirbėt kino studijoj, tai laabai patiko 🙂

  4. Aha, bet man tik vieną kartą gyvenime taip buvo, kad kažkas pasakė, kad va ten yra darbo vieta, kuri tau tiktų, o toje darbo vietoje pasakė, kad turiu potencialo ir viskas bus gerai ir tu tik ateik ir nesiparink dėl to, kad tau tai nauja ir t.t. Iki to laiko bandžiau kitomis kryptimis.
    Kaži ar kada vėl atsirastų darbdavys su psichologo gyslele, o ne pripumpuotas šiuolaikinio šūdo: “5 priežastys kodėl jūs norite dirbti būtent mūsų kompanijoje”.
    Bet esu pasyvi darbo ieškotoja. Skaitau skelbimus ir matuojuosi mintyse darbus 🙂 Niekas netinka kol kas iš cv portalų pasiūlos :)) Bet niekur gi neskubu, nes šiek tiek (iš penkmečio patirties) esu įsitikinusi, kad darbai patys susiranda žmones, tik nereikia jiems labai trukdyti.

  5. Šitą postą įvertinu kaip geriausią tavo postą 🙂 Jis ir man dabar labai aktualus. Kuo labiau tolstu nuo darbo rinkos, tuo labiau nieko nebenoriu, visi darbai atrodo man netinkatys, neįdomūs ir neverti vergavimo.
    Išskyrus gal tik žurnalistės darbą. Ir rašytojos. Nors, o koks čia darbas – rašytoja? Čia kaip kokia tai dailininkė ar menininkė – tai gyvenimo būdas.
    Skaityčiau po penkias knygas į dieną už pinigus.
    Keliaučiau ir rengčiau reportažus iš įvairių šalių. Už pinigus.
    Vat su reklaminių tekstų kūrimu – sudėtinga. Dirbau toje srityje, bet ten reikia labai labai išprotėjusių žmonių. Pasirodžiau per daug gera, lėta ir nekūrybinga reikiamu metu.
    Ką dar daryčiau? Ką žinau. Gidės darbas neblogai skamba. Bet realybėje, įtariu, turėtų būti pakankamai nuobodu.
    Žodžiu, mėtymąsis milijono neatneš, reikia apsispręsti 🙂

  6. Juodoji, vienintelis mano klausimas, o tau tikrai reikia milijono? Tai toks įpareigojantis galvos skausmas turėtų būti…

  7. Reklama mane taip pat domina, bet baisu, kai pagalvoju, kad lieps sukurti tau kokį šūkį ir duos valandą laiko :)draugė dirbo, bet ji mokėjo kurti tekstus ir tai labai vargo.

  8. Dori,
    “kad lieps sukurti tau kokį šūkį ir duos valandą laiko” – na čia priklauso nuo tos valandos. Kur ir kada. Jei pokalbis dėl darbo, sėdi biure, kalbi, sako, na dabar sukurk ką nors. Fail. Galėčiau iš karto eit namo. Jei elektroniniu laišku atsiunčia bandymą ir pareiškia, kad po valandos laukia… Išsivirčiau arbatos, kavos, gal panikuodama pabėgiočiau po kambarį (ko kokiam biure nepadaryčiau) ir sugalvočiau. O kai jau dirbi, tai ir aplinka sava tampa, ir pabėgiot ratais gali, ir pašūkaut, ir net pasikeikt darbe… Tad viskas priklauso nuo tos valandos – kur, kaip ir kada.
    Juodoji, saviapgaulė yra tas reikalas vadinamas “ir ta veikla už pinigus pagaliau galėtų tapti mylima”. Reikia pinigų, užsiimi veikla, kur juos moka, bet jei nepatinka, tai ir nepatiks. Niekaip. Na nebent vieną sekundę kai sužinosi, kad pervesta alga 🙂

  9. Ha, aš tai žinau, kad galėčiau ir veterinare dirbt (net operacijas daryčiau nesišlykštėdama), ir zoologijos sode kokia prižiūrėtoja (pakuopčiau tą dramblių mėšlą)… 🙂 Bet tai zoosode nemokėtų, matyt, pakankamai, o veterinariją dar baigt reikėtų 🙂
    Dar norėčiau turėt verslininkės gyslelę ir kantrybės tam – tada būtų faina turėt kokią parduotuvėlę ar kavinę. Bet neturiu.
    O nuo rašymo ir kūrybos jau bloga bloga bloga 🙁

  10. Nuo kurios čia kūrybos bloga? Nes aš tai savo taip vadinamame darbe kūrybos nematau, bent jau pastaruoju metu.

  11. A jo, šita 🙂 Aš tai vis svarstau, kodėl darbo skelbimuose PR atstovams tokie dideli reikalavimai. Mat gavusi spaudos pranešimą galvoju, kad jis su google transleitu verstas, arba latviškas, arba rašytas mokinuko, kuriam dar niekas nesakė, kad nelabai gerai viename sakinyje 4 kartus pavartoti tą patį žodį, net jei tas (žodis) yra “geriausias”.

  12. Reikalavimai darbui patiko :). O kad “darbai patys susiranda žmones”, tai visiška tiesa, žinau tai iš savo patirties.
    Svarbu žinoti tik, ko nori, nes nesuprasi, kada tas darbas tave susiras…

Leave a Reply to Salomėja Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *