Sėdžiu šiandien labai rimtam pokalbyje (kur ir kokiam nesvarbu, bet svarbu, gerai pasirodyti?).
Klausia manęs, kokie gi mano pomėgiai. Vardinu aš ką mėgstu, ką veikiu laisvalaikiu. Ir prie viso to
sakau, kad ir rašyt mėgstu. Neseniai pradėjau rašyt blogą. Reakcija:
-Atsiprašau, ką tokį?
-Na tinklaraštį, lietuviškai šnekant…
– Atsiprašau, o kas tai yra?
Čia aš skundėlę pasimečiau ir galvoju, pasakyčiau, bet ką, tai ir patikėtų. Bet numykiau
– Čia tokie populiarūs internetiniai dienoraščiai. Asmeniniai arba susiję su konkrečia tema.
– Įdomu….
Taigi, kad įdomu. Toks nekaltas pomėgis. Mane neseniai apklatino, kad kaip nepasiduodanti
visuotinei madai, nusižengiau savo principams. Visi rašo blogus ir aš pradėjau. Matyt visgi dar nėra taip madinga, jei rimti žmonė, gerai žinomi ir internete (na veikla, jų pirma vyksta internete, po to tik į realybę persikelia), o nežino bent teoriškai kas tie tinklo raštai.
Tai, kad pašnekovas yra neišprusęs, yra jo problema. Kiek spaudoje rašė, Delfi mirgėjo straipsniai apie tinklaraščius. Iš tikrųjų daugelis nežino ne tik apie tinklaraštybą, bet ir kitas naujausias interneto tendencijas.
Ar daugelis žmogių, turinčių GPRS, skaito kokį laikraštį online? Fig. Ieshko xaljavu graju ir empetrjioshkju savo noshkej.
Na aš praktiškai kai nesėdžiu prie kompo tai tik ir nepaleidžiu iš rankų motorolkos arba htc ir tikrai skaitau skaitau skaitau, paštą, blogus ir t.t.
o tu nemokamu grajų ir progšių kažkodėl per kompą ieškau ir per usb keliu. Gal gaila MB, kuriuos perskaityt geriau?
Ai bet maniau pašnekovui, kuris atstovauja įmonę, kurios pavadinimas susijęs su internetu, tai jau tikrai nereiks aiškint.
Kaip yra skaitomi straipsniai spaudoje? “Antraštėjė minimas “tinklaraštis”. Hmm.. Kas tai? Ai, nežinau, tikriausiai bus neįdomu, einu skaityt apie krepšinį.”
Blogerių bendruomenė kolkas uždara ir ištikrųjų pastebima jog net dirbantys IT sferoje nežino kas tai, arba mano jog tai “vaikų žaidimai”.
Man dažnai taip atsitinka, kad paaiškinti tenka…Bet dar nei vienas, kogero, galutinai ir nesuprato, kas man bloguose yra įdomu…
O va nesenai atėjo pas mus praktikantės, studijuojančios filologiją ir reklamą, tai iš 3jų tik viena vos vos žinojo “blogo” sąvoką. Kitom, kai paaiškinau, vistiek pamačiau, kad nelabai supratę liko… O man nuostaba belekokia kaip taip gali būti.
Kažkodėl man tokia nuojauta, kad buvai pokalbyje dėl darbo. Ne?
Aš taip pat svarsčiau, ar paklausus apie pomėgius tokiame pokalbyje verta minėti tinklaraštį. Kadangi mano profesinė sritis nėra susijusi su rašymu, nusprendžiau apie blogą geriau patylėti, nes galima nuspėti, kad
1. Darbdavio atstovas nežinos, kas tai;
2. Paklaus adreso ir eis pasiskaitinėt mano minčių, o jos gali būti apie mano įspūdžius po pokalbio, o tai nebūtinai gali būti teigiama 🙂
PinkCity, dėl įvairių priežasčių nesatsakysiu į pirmą klausimą. Bet pomėgis rašyti šioje situacijoje labiau pliusas nei minusas.
Vat būtent – tos įvairios priežastys ir yra priežastis, dėl kurios niekas iš bendadarbių ar vadovų nežino, kad rašau tinklaraštį. Nes jei rašau, kad jie mano užkniso, ir kad ieškaus kito darbo, jiems perskaičius mano mintis tai gali atsisukti prieš mane.
Bet kokiu atveju, sėkmės Tau!
Na kito darbo aš neieškau, tai darbdaviai gali ramiai skaityt ir prieš mane nenukreipinėt neigiamos energijos. Tačiau nesakau, kad darbas manęs negali susirasti:) . Jei dabartinis pats mane rado, tai ir kitiems nieks nesutrukdys:).
O man tai jau iš tiesų atsibodo visiems aiškint, kas tai yra. Nes paaiškinimas internetinis dienoraštis irgi nelabai tikslus…gi dažnai blogai nuo tikrų dienoraščių skiriasi..o tada žmogus visai pasimeta 😀