Toks yra meno, kuriuo buvau užsiėmusi pastaruoju metu pavadinimas. Jau jam laikas išlįsti į dienos šviesą. Nes bendras mano ir t.II kūrinys visgi užgimė. Jis yra tiesiog nepakartojamas, bet lengvai įkainojamas. Bet kas nepadarytų, nes tiesiog… negimtų įdėja.
O nuo idėjos viskas ir prasidėjo.
Tada viename rūsyje atsirado tokia krūva:
Po to ji ant mano buto grindų dėliojosi į kompoziją. Gana sunkiai. Man vis teko pasilypėti ant lovos, ar taburetės, kad pasižiūrėčiau į grožį iš viršaus:
Ir visa tai susidėliojo taip:
O galiausiai konvertavosi į tikrą “Kalėdinę vasarą”:
.
Šito grožio ūgis daugiau nei metras. Svoris nenusakomas, bet tikrai jaučiamas. Grožis nepakartojamas, bet kam reikia, galima sukurti naują:)
Gražu 🙂
Net ir labai neblogai 🙂
hmmmmmmmmmmmmm…..
Artūrai, kas nepatiko?
Labas brangioji :). ne, nesakau, kad nepatiko. Tik sutrikau. Nu vat tiesiog paemiau ir galvoje toki ilga “hmmm” pravedziau. Toks lyg ilgas signalas, kai skambini telefonu. Nezinau kaip mano smegenys tai prieme :). Niekada nesu mates nieko panasaus. Ir siaip, sunku patiketi, kad tai darai tu. viena filma paziurejau, kuriame buvo fraze “niekam nelemta suprasti kito zmogaus”. Tai cia ir siuo atveju. Tiesiog reikia megautis. Beje, dar vienas noras viduj kilo. Noreciau, kad tavo koks nors kurinys puostu mano buto siena. To, kuri kazkada turesiu :).
Tai smagu, kad dar galiu nustebint žmones, kurie mane mato beveik kasdien 😉 o pažint manęs dar niekas nebandė ;p ugniasienių išsigąsta.