Taigi jau visiems išūžusi ausis apie remontus ir virtuves aš nusprendžiau susisteminti nuotykį “pasidaryk pats virtuvę”.
Priešistorė
Savo bute mes gyvename apie 8 metus. Čia atsikraustę darėme didelį remontą, kurį vistiek laikyčiau labiau kosmetiniu nei kapitaliniu. Taip, mes griovėm sieną, lupom lauk tapetus ir ant parketo sudėjom laminatą. Tačiau neremontavom tualeto, vonios (tik perklijavome plyteles) bei virtuvės.
O virtuvę paveldėjome iš buvusių šeimininkų ir ji buvo tokia nepriklausomybės pradžios laikų stiliaus. Ir dar turėjo kažkokią kaunietišką dvasią (nes priminė studijų laikais nuomotus butus), sorry. Atrodė štai taip:
OMG, ten tikrai buvo rožinės plytelės!
Tai mes šiek tiek padekoravome tas spinteles ir nudažėme ryškiai raudonai. Taip studentiškai pasielgėme. Dar pakeitėme rankenėles, plyteles, kažkada įgrūsta buvo indaplovė ir pakeista viryklė ir taip gyvenome 8 metus. Viskas žiauriai nepatogu. Būkim realistais, mums su Gedu minimalizmas skamba kažkaip panašiai, kaip kelionė į Jupiterį. Nelabai įmanomai. Ir aš nespėjau nufotografuoti kaip gi viskas atrodė prieš didįjį pokytį, nes jau pradėjome traukti laukt daiktus ir atstūminėti spinteles, tad vaizdas kiek chaotiškesnis, bet maždaug taip:
Tad tokia štai pradžia. Virtuvę pakeisti buvo laikas jau senokai, o šiemet išpuolė dėkingos Kalėdos, kada buvo galima pasidaryti savaitės atostogas, tad ėmėm tą reikalą. Koks skirtumas ar mišraines kimšti, ar lentas pjaustyti. Sveikatos neprideda nei tas, nei anas.
Kodėl neužsakinėjome virtuvės pas profus? Nes visų pirma, tai sunku rasti tą gerąjį gamintoją. Aš čia jau žiūrinėdama, kas galėtų dureles išpjauti, radau tokius užrašus, kad “į užklausą atsakome per 2-3 darbo dienas”. Užklausą! Mes per 2-3 darbo dienas jau buvome trečdalį didžiojo darbo padarę. Dar niekas niekur neskelbia kainų. Įsivaizdavome scenarijų: nusiunti schemą, po 3 dienų gauni atsakymą, kad kaina priklauso nuo dar 100+1 faktoriaus. Kokias tris savaites išsimušinėji preliminarią, tada dar tris savaites važiuoja išmatuoti, tris mėnesius gamina, dar mėnesį renka… Ai, pasidarysim patys. Visgi ne Harvardo profesoriai tuo užsiima, tai gal kaip nors ir mes?
Tiesos vardan, aš tik šiaip čia kalbėdama naudoju daugiskaitą. Iš esmės mūsų virtuvę pagamino Gedas. Aš tik galvojau išplanavimo idėjas, galimų spalvų intervalus, dažiau, špakliavau ir daug laikiau. Laikiau kai pjovė, laikiau kai matavo, laikiau kai gręžė, laikiau kai suko, laikiau kai prisuko, laikiau kai derino. Morališkai nelaikiau tik, kai vamzdžius pjovė, nes ėjau nupirkti maisto. Dar daug siurbiau, viską valiau ir glaisčiau plyteles. Realiai tokius darbus ir beždžionėlė gali daryti, tad čia tik todėl, kad maišiausi aplink ir palaikiau morališkai, leidžiu sau rašyti daugiskaita :).
Darbai, kuriuos reikėjo padaryti
- Sugalvoti projektą.
- Išrinkti seną virtuvę.
- Išvežti seną virtuvę į šiukšlyną.
- Išvežti seną viryklę.
- Nupirkti medžiagas iš ko bus gaminamos spintelės ir visą kitą.
- Supjauti spinteles.
- Susukti spinteles.
- Nušpakliuoti kraštus.
- Nudažyti spinteles.
- Pakabinti spinteles.
- Išvedžioti elektrą, padaryti apšvietimą, įrengti rozetes naujose vietose.
- Išklijuoti dalį sienos plytelėmis
- Nusipirkti darbastalį.
- Išpjauti darbastalyje skyles kriauklei ir viryklei.
- Nusipirkti kriauklę ir viryklę.
- Nupjauti darbstalį.
- Sutvarkyti vandentiekį ir kanalizaciją, nes kriauklė naujoje vietoje.
- Sutvarkyti dujas, nes viryklė naujoje vietoje.
- Nupirkti palangę, nes vietoje jos seniau buvo darbastalis.
- Pagaminti stalčius, suderinti vyrius.
- Užsakyti durelių pjovimą.
- Laminuoti durelių kraštus.
- Frezuoti skyles vyriams.
- Sukabinti dureles ir suderinti vyrius.
- Prisukti rankenėles stalčiams.
- Kažko tikrai dar turbūt nepaminėjau
Tad apie viską po truputį.
1. Sugalvoti projektą.
Čia teko šiek tiek pasukti galvą. Kokios virtuvės norime. Kur turi stovėti šaldytuvas? Atsirėmėme į problemą, kad trukdo dujų vamzdis. Ok, šią bėdą Gedas primityviuoju būdu sutvarkė. Kaip išdėstom kitas vietas? Šiek tiek apsitarę primetėme projektą, kuris visai neblogai atrodė 3D programoje ir padėjo daugiau mažiau paskaičiuoti kiek reikės medžio plokščių.
2. Išrinkti seną virtuvę.
Spintelės buvo išrinktos ir sukištos į automobilį. Net iki Ukmergės pasivažinėjo, kol atšventėme Kalėdas.
3. Išvežti seną virtuvę į šiukšlyną.
Tarpušvenčiu mes jas nuvežėme į “EcoService” aikštelę prie Gariūnų. Už šiukšlių išmetimą paklojom 17 EUR. Kažkaip man skaudžiai tai nuskambėjo, tad nebesistebiu, kodėl tokie daiktai stovi prie konteinerių.
4. Išvežti seną viryklę.
Šitą nuvežėme į “Topo Centrą” Žirmūnuose. Priima jie tokius daiktus.
5. Nupirkti medžiagas iš ko bus gaminamos spintelės ir visą kitą reikiamybę.
Oi kaip buvo smagu! Kol visas Vilnius blaškėsi po prekybos centrus ieškodamas paskutinės minutės dovanų (tai buvo šeštadienis prieš šventes), mes sukome ratus po “Senukus”, “Ermitažą”, “Depo”,
“Moki Veži” ir kt. ieškodami iš ko gi gaminsime virtuvę. Idėja yra pirkti MDF plokštes ir jas dažyti. Tik nelabai jas kas parduoda, kad taip imk ir nešk.
Tokių daiktų pirkti čia ir dabar radome tik “Senukuose”. Tačiau nebuvo taip, kad atvažiavome, nusipirkome kiek reikia, parsivežėme ir sėdim laimingi. Oi ne, oi ne. “Banginyje” paėmėme viską, ką turėjo, tai yra 8 18mm plokštes, kitokių nebuvo. Ukmergės g. “Senukuose” nusipirkome visas jų turimas 16mm (nes apie 18mm net negirdėję) ir kiek jau trūko tada 12mm. Va toks va balaganas. O dar dažai, špaklius ir visi kiti žaislai. Bjaurioji dalis, kad kol Gedas sunešiojo tas lentas į namus, peršalo gerklę ir visas atostogas prasirgo. Po to ir aš susirgau, tai praktiškai visą virtuvę darėm blogai jausdamiesi :). Padidina jos vertę.
Visą gamybos procesą “Senukai” ir “Depo” buvo geriausi mūsų draugai. Man atrodo važiuodavom kiekvieną dieną. Nes tai to trūksta, tai anas antgalis pasirodo netinka, tai varžtų negana, tai įrankio prireikia, tai gal kitokius vyrius naudokim, tai dar perėjimo trūksta.
6. Supjauti spinteles.
Pjautos rankiniu diskiniu pjūklu. Tad tikrai buvo ką veikti je nori susipjauti tiesiai.
7. Susukti spinteles.
Spintelės buvo surenkamos varžtais. Kai kur vidinėms lentynoms naudojome kampučius, Gedas frezavo skyles vamzdžiams.
8. Nušpakliuoti kraštus.
Kaip žinia, MDF plokščių kraštai tikrai nėra labai dailūs, todėl prieš dažymą juos glaistėme medžio glaistu.
9. Nudažyti spinteles
Naudojome šokoladinės spalvos matinius akrilinius dažus. Dažėme voleliu. Rezultatas iš esmės patiko. Tačiau vieną rytą mane jau ištiko krizė. Savijauta šūdina dėl peršalimo, viruso ir nuovargio. Iš vakaro mums niekaip nepavyko pakabinti spintelės, nes ta siena labai problematiška. Ryte atsikėlusi ateinu į tą virtuvę ir viskas taip kreiva atrodo, taip baisu. Dar katės šoko tango, tad ruda spintutė nutrepsėta pėdutėmis ir atrodo tiesiog tragiška, murzina. Aš tiesiog apsiašarojau ir nusprendžiau ją iš naujo dažyti. Dažau ir kūkčioju, dažau ir kūkčioju.
10. Pakabinti spinteles.
Buvo nuotykių, oi buvo :). Pradėkime nuo to, kad mūsų buto sienos labai kreivos. Tai kad, pasimatavome atstumą tarp sienų vienoje vietoje, visai nereiškia, kad jis toks pats ir kitoje. Kur ten. Rezultatas skyrėsi keliais centimetrais! O tas labai atsiliepė ir gaminant spintas (olialia, pvz, vieną jau surinktą ir nudažytą teko nupjauti (susiaurinti į gylį) per du cm. Vieną spintelę teko nukabinti, dėti metalinę pagalbą ir iš tiesų kabinti kreivai, tam, kad atrodytų tiesiai.
11. Išvedžioti elektrą, padaryti apšvietimą, įrengti rozetes naujose vietose.
Čia nelabai yra ir ką komentuoti. Gedas padarė be didelio vargo.
12. Išklijuoti dalį sienos plytelėmis
Kadangi virtuvės darbo zona persikėlė į kitą kampą, kuriame seniau stovėjo šaldytuvas, tai reikėjo pridurti keletą, o tiksliau 8 plyteles. Gera dalis, kad jų nereikėjo pirkti, nes turėjom likutį nuo ano karto prieš 8 metus.
13. Nusipirkti darbastalį. 14.Išpjauti darbastalyje skyles kriauklei ir viryklei. 15. Nusipirkti kriauklę ir viryklę. 16. Nupjauti darbstalį.
Pirma mintis buvo nusipirkti darbastalį “Depo” parduotuvėje. Ten matėme jų nemažai, ilgų, bet visi su sintetiniu laminavimu ir nepasakytum, kad labai gražūs. Kažkaip tada pagalvojom, kad tie sintetiniai kiek pigesni ir nė kiek ne blogesni išvaizdos prasme yra ir “Ikea”. O bet čia gi atėję per kelias minutes apsisprendėme pirkti ąžuolinį (tikro ąžuolo laminatas). Darbastalių mums reikėjo dviejų, tad čia ko gero brangiausiai vienu ypu kainavęs pirkinys (viena lenta 139 EUR).
Ir tik namie išsipakavom pažiūrėt į visą tą grožį (mat parduotuvėje gi tik mažytės kaladėlės).
Rasti dviejų skylių viryklę pasirodė ne taip ir lengva, arba jos kainuoja kosmosą. O kas už tokį dalyką norėtų mokėti kelis šimtelius? Priimtiną variantą radome “Senukuose”, o čia pat ir pasiėmėme akmens masės kriauklės kartu su čiaupu pasiūlymą už 80 EUR.
Skyles Gedas išfrezavo gana neskausmingai, bet nuotykio turėjome, kai reikėjo barstalį susiaurinti. Mūsiškis poreikis buvo 60 cm, o lenta lyg ir 61 ar 63 buvo. Vieną lentą tiesiog susiaurino ir tiek žinių, o va kita turėjo stoti prie kreivosios sienos. Kilo klausimas, kaip atsižymėti pjovimo liniją ir… Nežinau kas mums atsitiko, bet pasižymėjom veidrodinį atspindį. Ir abu ramiu veidu, nė vienam nekyla abejonių. Tik nupjovus ir pridėjus vėl prie sienos pamatėme ką padarėme. Mane suėmė isteriškas juokas. Ilgam. Gerai, kad tas matavimas apskritai buvo kažkoks neteisingas ir liko dar “mėsos” ištaisyti klaidą.
17. Sutvarkyti vandentiekį ir kanalizaciją, nes kriauklė naujoje vietoje.
Ši vieta kainavo daug naujų pirkinių. Taip pat reikėjo nuomotis sriegiklį. Buvo ir perdarymų, kurie skambėjo taip: “nebeleisk man naktį sukti tų pakulų”.
18. Sutvarkyti dujas, nes viryklė naujoje vietoje.
Iki naujos viryklės vedėme lankstų vamzdį. Jo kaina nebuvo draugiška, dar ilgai krykštavom dėl tos penkiasdešimtinės paliktos dujų parduotuvėje. Kažkuriame etape nutraukėme dujų plombą, tai ko gero savaitę truko prisiskambinti į “Eso”, kad kažkas atvažiuotu ir vėl užsiplombuotų.
19. Nupirkti palangę, nes vietoje jos seniau buvo darbastalis.
Buvo juokinga. Einame per “Depo”, visai kitu reikalu, pamatau gražų medžio šmotą. “O kokia graži palangė!”. Imam, sako Gedas, tikrai graži. Ir dar sako, kad rezervuoja likutį peilių gamybai ir kitam DIY. Tai parsivežame mes tą palangę, paguldom į vietą ir paaiškėja, kad jokio likučio nebus, nes ji tip top tokio ilgio, kokio reikia. Vaikai pamiršo pasimatuoti (tiksliau jau parduotuvėje pažiūrėti kokie palangės išmatavimai, nes vizualiai atrodė ilga) ir tik per stebuklą nuskilo, aha!
20. Pagaminti stalčius, suderinti vyrius.
Ilgas rutininis ir nelabai įdomus darbas, bet padarytas!
21. Užsakyti durelių pjovimą.
Kažkaip mes žmonės paprasti ir buvom nusižiūrėję, kad “Depo” pjausto ir laminuoja plokštes. Pasirinkimas nedidelis. Poreikis – vienspalvė dažyta plokštė. Šviesi, šiltos spalvos, ne balta. Pasiūlymas vienas iš vieno, bet mes tik vieną virtuvę ir darom, tai nereikia dešimt. Bet čia paaiškėja, kad dažytoms plokštėms laminato kaip ir nėra. Neužsisakėm. Bet namuose pergalvojom idėją, kad apsilaminuosime patys gi, tad kitą dieną nuvykome ir užsakėme pjovimą.
22. Laminuoti durelių kraštus.
Darbas lygintuvu ir peiliu, nes laminavimo juostelė platesnė. Bet palyginus su visais darbais, tai jau nieko baisaus, padarėme per kelias valandas.
23. Frezuoti skyles vyriams.
Vyrių tai teko dar kartą važiuoti pirkti. Ne visi tiko, kai kur persigalvojome. Beje, pasirinkome tuos tokius lėto pritraukimo, kad katės dureles atidarinėdamos netrankytų labai.
24. Sukabinti dureles ir suderinti vyrius.
Įdomioji ir sunkioji dalis, nes čia jau reikėjo pasistengti, kad viskas būtų tiesu (arba atrodytų tiesu, kaip sakiau, vieną spintelę teko nukabinti, patobulinti ir vėl pakabinti truputį netiesiai). Tačiau šiame etape jau pradėjo skleistis visas grožis.
25. Prisukti rankenėles stalčiams.
Iš pradžių “Depo” nusipirkome gražiausia, ką jie turi, bet man pasirodė labai nemielos tos rankenėlės, tad vėliau “Senukuose” radome tiesiog paprastus metalo spalvos cilindriukus.
Na ir po eigos aptarimo šioks toks virtuvės gimimo komiksas:
Pagrindinės bėdos, su kuriomis susidūrėme tos, kad virtuvę gaminome pirmą kartą. Tad daug ką teko mokytis čia ir dabar, šį tą perdarinėti. Begalę laiko išeikvojome tam, kad parduotuvėse neįmanoma rasti to, ko nori. Tačiau rezultatas džiugina.
Daugeliui įdomi kaina. Nežinau. Vakar skaičiavime, kad viskas kainavo maždaug iki 2000 EUR. Tai nežinau ar daug čia, ar mažai, nes virtuvės kainų nelabai kas skelbia. Įvertinkime ir tai, kad viskas padaryta per tris savaites, kurių metu dar reikėjo šventes švęsti ir dirbti.
Ar ryžtumėmės tokiam projektui vėl? Tikrai taip, nes antrą kartą viskas būtų gerokai paprasčiau jau.