Irvingiškas seksas ir tradicijų puoselėjimas

Ar žinot Džoną Irvingą? Toks populiarus amerikiečių rašytojas. Rašo jis daug, storas knygas. Apie gražų mūsų gyvenimą. Visose tose knygose labai daug sekso. Dažnai nepriimtino paprastiems žmonėms. Štai knygoje “Vidutinio svorio santuoka” dvi poros mainosi partneriais. “Pasaulyje pagal Garpą” taip pat, bet ten dar yra pedofilijos, transeksualų ir prievartos. “Naujojo Hamšyro viešbutyje” apskritai visko labai daug – didelis amžiaus skirtumas tarp partnerių, kraujomaiša, prievarta ir šis tas su gyvūnais susijusio. “Sidro namų taisyklėse” visa tai ir dar daug nelegalių abortų. “Ketvirtojoje rankoje” fetišuojama bigė, “Kol tave rasiu” – pedofilija.
Pakanka susidaryti nuomonę apie autorių? Štai ir puiku. Jis mėgiamas, mylimas, davatkos pakarksi, leidykla toliau leidžia jo knygas, o šios šluojamos nuo prekystaliu, nors kainuoja pusšimtį. Ir dar Irvingą dažniausiai mėgsta ne penkiasdešimties atspalvių auditorija. Jis daug pikantiškesnis.
Kodėl aš čia apie jį pradėjau? Neturiu ką veikt, tai sakau parašinėsiu beleką. O jei rimtai, tai supratau, visai netyčia, kad tikrai nesu homofobė. Nes skaičiau ramiausiai naujausią knygą “Viename asmenyje”. Nieko ten šokiruojančio, smerktino ar baisaus nemačiau. Vis pagalvodavau, kad kaip viskas irvingiška! Kartais nusibosdavo, nes knyga tai stora stora… O tada sumaniau paskaityti internetuose atsiliepimus. Ir leidyklos puslapyje po knygos aprašymu randu tokių komentarų:
“Geda-per mazas zodis. Nesuprantu, kaip galima gerai rasyti apie nusidejelius ir ligonius-biseksualus, homoseksualus? Jie juk nusidejeliai ir ligonys.”
“Homoseksualai-iskrypeliai, psichiniai ligonys, nusidejeliai. Ir kol ju niekas neprades gydyti psichiatrinese arba zudyti, jie kels gresme normaliems zmonems.”
Tokių komentarų gi būna visur ir visada. Nieko čia nebūtų keista, jei tokių susilauktų visos Irvingo knygos. (Gal jau ir susilaukė, netikrinau, bet seniau, kai kas skaičiau, tikrai nebuvo). Manau trigeris buvo tas aprašyme paminėtas “homoseksualumas”. Ir dzin visos kraujomaišos anose knygose, šita bloga, blogesnė, blogiausia! Kaip jau sakiau, įdomu tai, kad man net nekilo kažkokių minčių, kad skaitau apie kažką nenormalaus. Nepasakytų davatkos, tai ir nežinočiau. Na vaikinas, kuris yra biseksualus, niekas jo nesupranta, tėvai nesupranta, pasaulis nesupranta. Labai įdomi knyga. Nes visi mes dažnai jaučiamės nesuprasti aplinkinių, spaudžiami elgtis vienaip ar kitaip, o spaudimas paremtas šventu žodžiu “tradicija”.

Kas jums sakė, kad tradicija yra vertybė ir geras dalykas? Tradiciškiausias gydymo būdas kadaise buvo kraujo nuleidimas, afrikiečiai dėl tradicijų pjausto savo dukras, o kai kuriose civilizuotose šalyse tradiciškai apipjaustomi vyrų peniai. Dar kai kur yra tradicija už vagystę nukirsti ranką. O čia jau girdžiu, kaip galvojate, kad “tai ir gerai! Taip ir reikia, tegu visiems vagims kerta ranką, manęs tai neliečia”. Tikrai? O kodėl matau, kad jūsų windowsai nelegalūs ir kamputyje torrentų programa kažką pumpuoja?

Jei jūsų kas paklaus:
– tai kodėl taip daryti yra gerai?
O jūs atsakysite:
– tokia tradicija!
Tai eikit ir nusileiskit šiek tiek kraujo. O tada atsakykit į klausimą!

2 thoughts on “Irvingiškas seksas ir tradicijų puoselėjimas”

Leave a Reply to Donatas Noreika Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *