Labas,
ar jau jauti pavasarį? Aš tikrai taip. Ypač tais momentais kai šildausi saulytėje. Kelis metus neregėtas reikalas – saulė namuose! Ir kaip viskas? Labai labai dulkėta. Kitutė viską tikrina. Sako: kodėl čia durys nepriveržtos? O kodėl čia makrofleksas dar nenupjautas? O kodėl po vonia taip apleista? Protingas katinėlis. Ta proga šiadien gavo naują palangę. Su visais langais. Oho kiek vaizdo. Jie didesni už senus. Gyvenimas kaip bendrabutyje, kai iš savo kambariuko prigrūsto daiktų auniesi batus ir keliauji į tuliką, vonią (šiuose dar nėra šviesos) ar virtuvę.
O šiandien apturėjom Kusturicos filmus primenamą vaizdelį, kai ant mašiniuko stogo keliavo sofos dalis ir du foteliai. Visi itin padėvėti. Na gaidžio, kiaulės ar triūbos neturėjome, bet vistiek smagu.
Iš liūdnybių. Neturim nė vieno didėlesnio veidrodžio. Mano Chat Noiras apsiglamžė. Algos nėra. O šiaip ateina pavasaris. Kaip niekada laukiu, nes aš ne žiemos vaikas. Nes man reikia šilumos. Ir meilės.
Ate.
Salomėja
nori, galiu paskolinti didesnį veidrodį? padovanočiau, bet jis irgi nuomojamas 🙂
Planuojam šiandien užsisakyt pas veidrodžių pjovėjus, tai jei labai užtemps – kreipsiuos.