Dar apie tą patį

Skaitydama knygas apie musulmoniškas šalis visada džiaugiuosi. Tuo, kad gyvenu visai kitokioje visuomenėje. Tuo, kad dar iki mano gimimo daugelis moterų pasistengė dėl lengvesnio gyvenimo. Teoriškai dabar viskas lyg ir tavo rankose. Gali rinktis. Būti prezidente, seimo pirmininke, gydytoja, elektronikos inžiniere, namų šeimininke. Lyg ir gali būti kas tik nori.

Deja, tai tik apvalkalas. Ir man dėl to labai liūdna.

“Panelėje” skaičiau apie jauną veterinarę. Nuo vaikystės žinojo, kad ja taps. Tikslingai to siekė. Palankių aplinkybių dėka turi pavyzdinę kliniką, į kurią atseit užsienio atstovai atvažiuoja pažiūrėti. Skaitai ir matai, kaip mergina džiaugiasi savo darbu. Daugeliui tokia nuotaika tik tolimas miražas. Dirbti tai kas patinka, ir taip kaip patinka. Apie asmeninį gyvenimą daug nepasakoja. Tik kad juokauja apie tai, kad princas su žirgu į kliniką turėtų apsireikšti. Straipsnelis yra skiltyje “Idėjų bankas”. Žmonės pasakoja apie savo verslus, koks nors ekspertas pakomentuoja, metų gale renkamas geriausias versliukas.

Man labai liūdna buvo perskaičius “ekspertės”  komentarą. Čia gi dalis jo:

Žinoma, norint išlikti moterimi, o ne tik tapti sėkminga verslininke, reikia neatsiriboti ir nuo savo asmeninio gyvenimo, nepaaukoti sveikatos dėl verslo. Žmogus privalo džiaugtis gyvenimu ir jį nugyventi kuo prasmingiau, atrasti savo laimę: kurti šeimą, susilaukti vaikų. Vienas iš geriausių būdų tapti laiminga moterimi – realizuoti save ne tik versle, bet ir šeimoje.

Va taip va. Žmonės vargsta, gyvenimo prasmės ieško, o čia tau ant padėklo.
Praeitame numeryje buvo aprašomas garsusis šokoladininkas, jo verslą komentavo šokolado fabriko vadas. Ten nė žodžio nebuvo apie tai, kad dar ir žmonos bei reikėtų prie šitų kakavos pupelių. Keista, bet automatiškai nebuvo nuspręsta, kad jis nelaimingas vyras, vien todėl, kad šokoladą daro, o ne vaikus čiučiuoja.

Tokia ta visuomenė. Jei į tave žiūrima, kaip į veislinę karvę, tai tu gali ir mūkt gražiausiai, ir superkarvės kostiumą apsitempusi pasaulį gelbėti. Vistiek kol neapsiveršiuosi – visi sakys, kad esi nelaiminga, karvė, kuriai kažkas negerai.

22 thoughts on “Dar apie tą patį”

  1. Kai dominuoja savo pačių žemiausių instinktų nesugebantys pažaboti ir net suvokti – tai tampa norma. Taip jau yra.

  2. Va čia prieš porą dienų teko apturėt gana agresyvią diskusiją. Buvau apsupta trijų vyrų ir bandžiau aiškint, kodėl vaikų gimdyti aš nenoriu. Paskui diskusija nusirito į abortus ir religinius klausimus, bet shit happens.
    Tačiau toks svarbus epizodas:
    – O tu pagalvok, jei pagimdytum dukrą, kuri taptų antraja J.K. Rowling?
    – O kam man gimdyt, jei pati galiu tokia tapt?

    Taip, aš susireikšminus. Bet kas čia per įprotis bandyt gyventi per vaikų gyvenimus?

  3. O niekas nesakė, kad tu dar jauna, užaugsi ir kitaip galvosi? Aš tai šitą jau maždaug 15 metų girdžiu, kaip vieną iš svariausių argumentų.

  4. Sutinku, kad specialistės komentaras tikrai bullshitas. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą ir nereikia kitiems savo paniatkių primest. Bet kad motinystė/tėvystė – tai žemiausi instinktai – čia jau negaliu sutikti. Iš kur toks pyktis “standartinių” šeimų atžvilgiu?

  5. Purto mane nuo žodžių: “privalo”, “turi”, “būtina”. Beje, kaip ir nuo “realizuoti”. Taip ir rašytų – “parduoti”.

    >Šiaip:
    Kurioje vietoje čia tas “pyktis “standartinių” šeimų atžvilgiu” išreikštas?

  6. Donatai Noreika, paskaityk komentarus, tikiuosi rasi atsakymą. Gal tegul pati Salomėja pakomentuoja ką ji turėjo omeny su “žemiausiais instinktais”.

  7. Šiaip,
    pakomentuosiu paprastai. Dauginimasis šiaip jau yra instinktas. Kaip ir poreikis ginti, saugoti savo teritoriją, galų gale ieškoti maisto.
    Jis tikrai nėra aukščiausias. Pažiūrėk, kuo žemesnis žmogaus išsilavinimas, kuo blogesnės sąlygos – tuo daugiau pas jį pabiručių laksto. Kuo žmogus labiau apsidairo, kuo labiau sugeba valdyti savo gyvenimą – tuo pas jį vaikų mažiau, retai pas ką daugiau nei du.
    Žmonės pvz., labai nesiparindami pažaboja savo gyvūnėlių instinktą daugintis, net sąžinė nelabai graužia. O štai su savu jau kiek sunkiau, ane?

    Aš neturiu pykčių “standartinių” šeimų atžvilgių. Daug mano draugų tokias sukūrę arba ketina sukruti. Tas pats Donatas Noreika kažin ar tuo klausimu kada girdėjo nors vieną neigiamą žodį :). Draugė planuojanti vaikus nenutyla prie manęs, nes žino, kad ją palaikysiu kai reikės ir kiek reikės.

    Pyktis pas mane kyla, kai visa gyvenimo esmė yra suvedama į tuos instinktus. Todėl, kad labai daug požiūrio “pagimdžiau valstybei vaiką, dabar man duokit medalį”. Todėl, kad tokiais komentarais, kaip žurnale yra formuojamas bukas požiūris. Smerkia apsinuoginčias, modelius, mises nes atseit jos tik mėsa, o į kitas vistiek tik kaip į reprodukcijos mašiną žiūri.

  8. A. Huxley “Beždžionė ir esmė” – visai netyčia įsimečiau į kašiką, bet kažkodėl labai į temą, perskaitysi – pratęsim, nenoriu spoilint 🙂

  9. Viskas priklauso nuo to, su kokia ATSAKOMYBE tais instinktais gyvename, jie savaime nėra blogi, kad juos “žemiausiais” vadintume.
    Salomėja, neklausyk senų bobų pletkų apie tai, kas normalu ir kas ne, nereiks ir piktintis:)

  10. Na gerai, sutinku. Greičiausiai nėra žemiausių ir aukščiausių instinktų. Tai yra instinktai ir tiek. Bėda ta, kad žmonės labai mėgsta dėtis aukščiausiomis būtybėmis (“iškastruosiu katinuką, nes jis savo instinktų nevaldo”), kurios valdosi. Bet iš esmės tai nė velnio. Aš ir nesipiktinu, man liūdna, kad iliuzijos apie moterų laisvę rinktis tėra tik iliuzija 🙂 Teoriškai. Praktiškai tai man kaip ir px, aš savo gyvenimu nesiskundžiu :).
    O paskutinė tamstos komentaro dalis reiškia, Salomėja, patylėk geriau? 🙂

  11. paskutinė komentaro dalis reiškia Salomėja, vadovaukis savo galva 😉
    Apie moterų laisvę šiuo klausimu – sakyčiau, kad tos normos dar neišsivadėjusios visuomenėj iki galo, bet gi koks skirtumas, jei nebijai savarankiškai spendimų savo gyvenime priimti.

  12. O ko jūs prisikabinote prie žodžio “žemiausias”. Manding pozicija vertikalioje skalėje su “gerumu” anei “blogumu” nieko bendro neturi.
    Žemesni yra tie arčiau stuburo smegenų esantys – nori valgyti, beje, prieš tai dar nori daugintis. Nes jei daugintis būtų aukštesnis už norą valgyti, tai badaujančioje Afrikoje niekas nesidaugintų 🙂
    Gal nusiraminkit, Šiaip, ir nemaišykit abstrakčių filosofinių sąvokų su instinktų eiliškumu 🙂

  13. Šiaip,
    tai mano asmeniniame gyvenime skirtumo jokio.
    Bet jei kažkas rašo tokias pievas laisvai prieinamame žurnale, tai kodėl gi man nesiėmus ir atvirkščias pievas (kažkieno akims tai pievos) rašyti laisvai prieinamame bloge? Jei skaitytojas gali vienos pusės mintis skaityti, tai tegu gali ir kitos. Ir normos išsivadėti gali tik kai yra daug nuomonių.
    Apskritai man velnio advokatu patinka būti 🙂

  14. Salomėja, pritariu nuomonių įvairovei, viskas čia ok. O dėl sąvokos irgi išsiaiškonome, g, gali nesiputoti.

  15. g, suklydai:
    Be sekso ir vaikų gyventi galima, o be valgio – ne. Nori pats išbandyti? 🙂

    Taip, dauginimasis yra instinktas. Tačiau jei vaikų turėjimą pasirenkame sąmoningai, jis gali būti susijęs su daugiau poreikių, nei tik su tuo “žemiausiu instinktu”.

  16. Ne visai taip, Donatai. Toks paprastas pavyzdys, bet pirma abu sutikime, kad gyvybės instinktas pas visus organizmus yra toks svarbus, kad jį nugalėti sunku/sunkiau/sunkiausia. Tai štai, dėl maisto negirdėjau nė vieno atvejo, kad kas nors būtų nusižudęs, o štai dėl sekso, vaikų – pilna :)))

  17. g, paaiškinkite kuris konkrečiai instinktas jums žemiausias atrodo – ar lytinis, ar tėvystės? Kalbant apie žmones, šiuos instinktus, mano manymu, reiktų atskirti, nes bent jau vaikų kiekis tikrai gali būti kontroliuojamas, o jau su lytiniu susilaikymu – kaip kam pasiseka :)Be to, žmonės ir nenorėdami vaikų lytinį gyvenimą sėkmingai gyvena. Tai kurį jums čia nugalėti sunku/ sunkiau/ sunkiausia?

  18. Šiaip,
    jau gi atsakyta, kad žemesnis ir aukštesnis niekuo su geresniu ir blogesniu nesusijusios sąvokos. O aš asmeniškai tai jau atsiėmiau skirstymą į aukštesnius ir žemesnius. Instinktas yra instinktas.

    Šiaip jau pagal mane tai nevaldomas instinktas yra noras daugintis. Nepasidauginus tai tampa kažkokia tragedija. Ir net mano įrašas apie tai. Apie esminį pasiūlymą daugintis, kuris yra ne vietoje ir ne laiku. Daug trokštančių pasidauginti tikrai susilaikytų visą gyvenimą nuo sekso mainais į tą vieną vaisingą kartą.
    Kadangi aš rašiau šį įrašą, tai aš dabar ir pakomentuoju, nors ir nesu g.

Leave a Reply to Šiaip Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *