Kac kac kac. Šypsaisi. Ir vėl aš nežinodama, kaip gi kreiptis, kviečiu kačių kalba. Kaip kengūrą, kaip šunis, kaip voverę miške. Kac kac kac, nuotaika puikioji!
Sukasi dainos, melodijos, vaizdai. Ir katinas šalia kojų. Irgi sukasi. Ir mintys. Sukasi. Apie tai. Kas aš ir kodėl. Kam aš ir kur link. Kaip visada. Tau sau man.
Galiu šypsotis. Galiu verkti. Galiu šypsotis ir verkti vienu metu. Galiu sapnuoti žmones, kuriuos kadaise sutikau. Ir lygiai taip pat tuos, katrie dar tik kada nors pasipainios kelyje. Galiu pasiekti. Galiu šaukti. Galiu miegoti visą dieną. Galiu. Ar ne?
Nykštukų choras išdrikusiai traukia dainą. Tą pačią, kur “ai vil survaiv”. Medaus? Citrinos? Druskos? Pipirų? Nežinau! Tai imk pomidorą. Tada. Po velnių!