Išsiskirti ar susilieti su minia?

Yra toks žodis mada. Labai daug merginu (ir ne tik) ja bando sekti. Įvairiuose forumuose dažnai matau klausimus apie tai ar madingas tas ar kitas dalykas. Pvz., “turiu tokį ir tokį sijoną. Man jis labai patinka, ar galiu eiti į gatvę? nenukrypsiu labai nuo mados?”. Bet ar neslypi atsakymas žodžiuose, kad sijonas labai patinka?
Man asmeniškai patinka ryškios spalvos. Gal todėl neturiu nė vieno juodo rūbo (pėdkelnės nesiskaito?). O juodus batus paskutinį kartą turėjau pirmame kurse. Vaikštau dažniausiai ryški. Mano garderobe dominuoja raudona ir žalia spalvos. Net vakar nusipirkau žalius batus (nes raudonų jau turiu). Tačiau neseniai man pasakė pastabą, kad turiu stengtis pritapti prie aplinkos, o ne išsiskirti. Sakė esu kitokia, tai matosi, o kitokių žmonės bijo. Sakė į mane žiūrės rimtai dideli žmonės tik tada kai atrodysiu rimtai ir taip kaip visi. WTF? Bet man patinka būti ryškiai. Juk neblaškau dėmesio lakstydama su mini sijonu, nuoga bamba ar raudonais plaukais (tiesa ryškius ryškius turėjau kai buvau pirmų kursų studentė, bet raudona labai alina plaukus). Nesirengiu reklaminių spalvų rūbais, nesipuošių plasmasiniais papuošalais. Tiesa plaukai mane irgi daro išskirtine. Jų daug, jie garbanoti, jie gyvena savo atskirą gyvenimą.
Papuošalai irgi man patinka kitokie. Todėl pas mane jie arba vienetiniai. Nes pilna auksarankių forumuose, kurios pagamina ką tik nori. Arba labai pigūs ir atrasti kokioje “Maximoje”, kur kitiems ne lygis tokius daiktus pirkti.
Ar seku mada? Ir taip ir ne. Nepasiduodu madai ką nors mesti (rūkyti, gerti, nesakyti rytoj…). O kalbant apie drabužius, tai remiuosi principu – gražu – imu. Neturiu daugybės tikrai madingų dalykų. Ir niekaip nesuprantu, kodėl gyvybės klausimu tampa, turėt Nokia su Ežiu, valgyt tik visokiuose Čili ir Mambo, nors pilna gerų vietelių ir be jų. Nesuprantu tos mados prie visko gerti Cola. Nešioti džinsus tik sukištus į batus (vienu atveju nesusijusiu su mada ir aš taip darau). Ir dar daug labai madingų dalykėlių nesuprantu. Man patinka kai, kai kurie madingi dalykėliai, bet netinka. Ar turėčiau į tai spjauti kaip kai, kurios ir vistiek madinga būti?
Man įdomu kuo išsiskiria žmonės. Aš rengdamasi ryškiai nesijaučiu išsiskirianti. Man tiesiog nepatinka visų mėgiamos spalvos ir tiek. Aš labiau išsiskiriu amžinu pesimizmu (gal visgi verta susimąstyt apie tą juoda spalva), bambėjimu:). Šefas sakė gaučiau oskarą savigraužos ir pesimizmo apdovanojimuose. Savo sugebėjimu nuoširdžiai ginti nuomonę net jei esu viena prieš visus. Bet tik tada kai tai mano nuomonė.
Kuo jūs išsikiriate.? Drabužiais? Požiūriu? Akių spindesiu? Esate madingi? Čia retoriniai klausimai. Galit neatsakyti. Visa tai parašiusi raštu aš labiau pažįstu save.

Sau

Pastaruoju metu mano nematomas draugas įsiaisiautėjo kaip reikalas. Jam užėjo noras diskutuoti. Ir užveda jis tokias temas, kad nebeturiu ką atsakyti. Klausia manęs ką veiskiu po pusmečio. Po to išsityčioja, kad aš negaliu atsakyti. Atseit, gi paprastas klausimas, ne apie dešimtmetį. Atsakau, jam kad nežinau. Dirbsiu turbūt. Greičiausiai ir čia, ir gal būt prie numatomo projekto internete. Po pusmečio baigsis nuomos sutartis, tai turbūt verksiu dėl apgailėtinos pasiūlos ir baisių kainų. Savo būstą juk be šansų įsigyt. Ir juokiasi jis. Išvadina skysta. Sako, kad ne į tai koncentruojuosi. Sako, kad žmogus tinkamai suplanavęs siekius gauna ko nori. O aš noriu pabūt 5 minutes pasyvi. Negalvot apie deadlinus, apie tai, kad man keista pirmą dieną dirbt su “Vista” (išskyrė naują kompą darbe:) dabar esu vistuota), apie tai kad noriu namo, nes manęs laukia nebaigta knyga. O šiaip nenoriu nieko galvot. Žiūrėt į žodį niekiviskmėjinėjimas ir tiek…
Noriu Saulės. Kambariokė siūlo eit į soliariumą. Bet kad aš kažkaip prieš juos. Bet… o gal?  Noriu poilsio, bet argi nebuvo ką tik 4+4 dienos išeiginių Kalėdų ir naujako proga? Noriu dovanų. Kažko tokio kas priverstų šypsotis. Na bent porą kartų.
Vakar laikiau taurę vyno ir mąsčiau, kad man užėjo vyno raudonumo minčių periodas. Dzingt..
Paprastai jos būna skaisčiai raudonos.
Mano nematomas draugas įsisiautėjo.
Jo manymu per daug nusileidžiu kitiems. Nemoku sakyt ne. Barasi labiau dėl to, kad graužiuosi po to.
Jis teisus. Juk pati visada sau kalu į galvą, kad nesigailėčiau to ką darau, o tik to ko nedarau.
Aš noriu miegoti, pavargstu, o jis tąso mane už plaukų. Neleidžia užmigti naktį.

Žaidimas "Todėl-bet"

Mano skaitomos knygos herojai laikui pramušti žaisdavo žodinį žaidimą “Todėl-bet”. Pirmasis žaidėjas žaidimą pasako sakinį, o kitas pratęsia pradėdamas nuo “bet”. Po to eina “todėl” ir taip toliau.
Pvz., Turėjo mergina katę
Bet katė susirgo.
Todėl nunešė ją pas veterinarą.
Bet šiam labiau patiko mergina nei rūpėjo katė.
Todėl jis pakvietė į pasimatyma.
Bet mergina atsisakė.
Todėl jis supyko ir atsisakė gydyt katę.
Bet ji nepasidavė.
Todėl….
Vakar šiek tiek pablevyzgojom ta tema, tai visai nerealiai kartais tos “todėl-bet” istorijos nusivažiuoja. Manau smagu būtų žaisti kelionėje, kai kraštovaizdžius nusibosta tyrinėt.
Jei kas nori pamėgint gali pradėt istoriją komentaru.

Nuotaika. Nuotrauka. Pabambėjimai.

Pabėgimas pusvalandžiu anksčiau iš darbo.
Pasivaikščiojimas namo, aplenkiant kamščius.
Torto gabalėlis su raudona arbata.
Išsitrynimas itin kvapniu pasiflorų kūno kremu.
Smilkalo uždegimas.
Laiškų rašymas draugams.
Nauja knyga.
“Paskutinių Brėmeno muzikantų” dainų niuniavimas.
Sąmoningas rytinis pramiegojimas.
Smagaus žurnalo įsigyjimas.
Rytinė kava.
Rytinis dėmesys murkiančiai katei.
Tuo bandau pakelti sau nuotaiką nuo vakar vakaro. Lovos pašokinėjimui taip ir neradau:).

(nuotraukoje Kitė aiškina Pinkei, ka čia jos lova ir jai vienai maža vietos)
Kodėl kai tik susikaupiu darbui, man kas nors trukdo? Pvz., noriu aprašyti “Google Desktop”, bet turiu laukt, kol ji suindeksuos failus…
Noriu aprašyt “InfraRecorder” pasirodo, neturiu tuščio CD (rasiu paieškojus pas ką nors, bet trukdosi gi…). Ir taip toliau…

Juodų avių nameliai

Skaityti aš mėgstu labai. Nesumeluočiau sakydama, kad tai mėgstamiausia mano veikla. Skaitau daug, deja greitai. Deja, nes knygos ilgam neužtenka. Dienai, jei daug reikalų turiu, dviem. Nevarginu savęs man neįdomiomis knygomis, nes pilna įdomių. Neturiu kompleksų ir dėl madingos literatūros. Skaitau jei man įdomu. Skaityt išmokau dar eidama į darželį. Tiesiog su vyresniais vaikais žaizdavom mokyklas. Tėvai pamatę, kad Salomėja skaito, neturėjo pasirinkimo tik tobulinti tai. Atėjus į mokyklą per raidžių mokymosi pamokas nuobodžiavau, o antroje klasėje jau skaičiau tokias knygas kaip “Broliai Liūtaširdžiai” , Pasaulio pasakos ir t.t.
Ir štai prirašiusi tokią įžangą prieinu prie esmės.
Kas nors pasakykite man, kodėl kai kurios knygos leidžiamos su aplankais. Turiu omenyje tuos tokius popiergalius, kuriais aplenktos knygos. Mane jie erzina, nes nepatogu. slysta, apsilanksto. Jei skaitau svetimą knygą, juos nuimu ir padedu. Tačiau tai irgi keblu. Padedi, vėl apvelki… Ai nesąmonė. Bandžiau sugalvot priežastis.
1. Gal dėl to, kad neva taip saugomas tikras viršelis.
Apžiūrėjau savo turimas knygas ir darau išvadą, kad tos, kurios be aplankų tikrai neatrodo blogiau. Nebent plonaviršės, bet pas mane tokių mažai, o jų su aplankais beveik ir nebūna.
Dargi žinau vieną labai padėvėtą seną knygų kolekciją. Tai mano mamos. Ji patyrusi kelis persikraustymus ir kokių trijų metų gyvenimą žiaurioje aplinkoje (kur viskas drėko ir pelijo). Nemanykit, kad knygų nemylėjom, nes patys ir kraustėmės ir drėkom, ne tik tie padarėliai:) . Neseniai pertvarkinėjom knygas ir turiu pastebėti, kad aplenktos knygos tikrai neišsilaikė geriau.
2. Gal dėl to, kad taip gražiau? Aplankas blizgesnis, ir dažniausiai po juo slepiasi vienspalvis knygos viršelis. Na o bet tačiau, kas draudžia tą paveikslėlį spausdinti tieisiai ant viršelio. Beje, ant kai kurių knygų taip ir yra.
3 Gal dėl kainos? Aplenkta knyga gal brangesnė? Deja, sunku palygint, nes tokios pat be to popiergalio niekas nepardavinėja.
Vienintelis panaudojimo būdas, to daikto, tik tas, kad kartais kraštus naudoju vietoje skirtuko. Na užkišu kraštą į skaitomą vietą.
P.S. Dabar skaitau knygą apie bičą nusipirkusį vaiduoklį internetu. Labai baisus tas vaiduoklis, na ta prasme pikto linkintis. Bet ir aš gal norėčiau tokį įsigyt. Nesu tiek prisidirbus kiek pagrindinis herojus, tai mano vaiduoklis gal nenorėtų žudyti.

Geriausias komplimentas

Priešistorė (prieš kelias savaites).
Jau rašiau, kad darbas padovanojo 100lt Kristianos čekį. Ilgai sukusi galvą sumąsčiau nusipirkt tokį dalyką, kokiam paparastai neskirčiau tiek pinigo. Tai DIOR 99lt kainuojantis tušas. Juk kartais norisi išmėgit ar 3k. daugiau kainuojantis nei įprastai naudojamas daiktas, bus 3k gersnis. (Nėra jei ką).
Istorija (vakar).
Sedim su brangiuoju picerijoj. Ir kažkaip pasisuko kalba apie pirkinius. Klausia jis manęs kaipgi man DIOR tušas patinka. Sakau, kad visai nieko, nors tikėjausi didesnio stebuklo. Jis sako, tai dabar juo pasidažius? Išpūčiu akis… Taigi aš visai nepasidažius… Ir sako, taip gerai atrodo?? Va čia tai komplimentas. Netikėtas.
P.S. Pasiaiškinimas. Na taip, nesidažiau. Nes į Šudopolį važiavom. O aš esu iš tų, kur keliaudamos į parduotuvę, kad ir kokia didelė ji bebūtų, nesivargina išsipustyt kaip į klubą arba teatrą…

Mintys, kurias užrašysiu…

Kodėl telefonas vakar iš dainų grojamų atsitiktine tvarka parinkinėjo normalias, o šiandien būtent tas, kurias įsirašiau per klaidą?
Už 140 lt prisipirkau rūbų, kurių beveik niekas nematys, nors man reikia džinsų ir sijono (Tikrai reikia).
Šiandien daviau interviu apie šeimos vertybes. Tipo kodėl gyvenus n metų susimetus prireikė susituokti? Nepatikėjo žurnalistė, kad norėjau pavardės gražios. Ir kad iškeičiau 12 raidžių pavardę į 4.
Kodėl nuėjus su vyru fotkintis tam pačiam straipsniui… Fotografui paklausus ” tai jūs čia vaidinsit darnią šeimą?” … Man labai juokinga buvo …
Dar iš tos pačios operos… Išpradžių liepė virtuvėje pozuot. Na niekaip natūraliai neišėjo… Sakau, sodinkit mus prie kompo, tai gal bus bent panašu į šeimą… Pasodino. Beveik įsijaučiau, Delfi horoskopus paskaičiau.
Internetas iš degalnės šiandien vėl neveikia… O mano Htc pats nusprendžia, kad kažkodėl kai, kuriuos žodžius rašys iš didžiosios raidės (sufleriai išjungti).
Kodėl automate (tokiam kur būna šokoladukai ir kitoks Š), įvairių rūšių sriubos išrikiuotos vienoje eilėje… Ir ta, kurios noriu kokia trečia. Tai ką, stovėt ir laukt, kol pirmas dvi nupirks? Ašku galima eit į Maxima, bet šalta ir toli. Galima eit šiaip pietaut, bet šalta ir gaila pinigų.
Katė šildo kojas. Teisingas gyvūnas.
Kita Katė guli ant radiatoriaus. Teisingas radiatorius. Gaila aš ten netelpu.

Naujų metų belaukiant 2

Kai sumuštiniai jau sumušti (oi sutepti), sūris supjaustytas, taurės paruoštos… Akytės padažytos… liko tik valandėlė ir pradės rinktis svečiai.
Taigi noriu apibendrinti praėjusius metus:
Radau darbą. Darbą, kuris mane užknisa, bet jo pobūdis man patinka. Anksčiau dirbau darbe kur nė vienas iš trijų būtinų punktų (alga, kolektyvas, pobūdis) manęs netenkino. Dabar tinka du ir manau trečias dar turi šansus susitvarkyti.
Pakeičiau miestą. Iš Kauno persikėlėm į Vilnių. Keista, kad greitai apsipratau, nors įvairių rajonų pavadinimai man dar mistika.
Pradėjau viešai rašinėt:)). Galvoju jau jei darbe rimtai rašau 25000 tiražu, galiu sau leist pablevyzgot ir nerimtai:) Man patinka.
Dar daug keistų dalykų nutiko kiaulės metais. Sveikinu visus, kurie juos išgyveno. Kiaulę į keptuvę, pasitinkam pelių metus:) Viena kaip tik mano dešinėje rankoje:). Raudona, bevielė:).

Naujų metų belaukiant

Šiandien paskutinė darbo diena šiais metais. Ir paskutinį kartą važiavau troleibusu darbas-namai (nebent ryt darbiniame alkoholizme sudalyvausiu).
Paskutinį kartą šiais metais pasipildžiau elektroninį bilietą. Šiandien buvo paskutinis mano darbinis susirinkimas šiais metais.
Šiandien pirmą kartą apskritai, nugręžiau keiksmažodžių kiaulę, tam kad aparate nusipirkčiau šiaudelių (valgyt norėjau).
Šiandien turbūt paskutinį kartą šiais metais mačiau švytinčius kolegų veidus (čia jau sarkazmas mano pirštais kalba).
Šiandien paskutinį kartą gavau algą (šiemet, bet ir tą pačią sausį turėjo mokėt, taigi, paskutinį kart radau sąskaitoje netikėtų pinigų).
Šiandien paskutinis penktadienis šiais metais.
Naujų metų šiandieniniai nepažadai:
Šiandien aš nepažadu, kad naujais metais išsigydysiu darboholizmą.
Dar nepažadu, kad atsistatydinsiu iš bambeklių klubo prezidentės pareigų.
Nepažadu mesti gerti (o taip, nepasiduosiu madai mesti gert, rūkyt ir svorį).
Nepažadu, kad nebebūsiu snaiperis (kur tyli tyli, o po to smogia ten kur labiausiai skauda). Užtenka jau vakar per Kalėdinį pasisėdėjimą šefas pastebėjo “Salomėja, kodėl visi tave nudobti nori?”. O gi todėl, kad aš stebiu ir klausau, todėl daug matau ir girdžiu. Bet gi turiu išnaudot klausos ir regos dovaną. Kiek nelaimingų to neturi. Tik kad aš beveik visada tyliu. Na nemėgstu aš kalbėt. Aš mėgstu rašyt.
Dar napažadu nevadint katės drambliuku.
Nepažadu vėl pradėt žiūrėt televizorių.
Nepažadu Akropolio nevadint Šudopoliu.
Nepažadu taupyti ir nieko nepirkti per išpardavimus.
Nepažadu užaugt, nustot nusišnekėt ir pradėt rimtai rašyt. Ir dar klaidų nebedaryt.