Kodėl kodėl kodėl, gi tu vis nerašai? Kur gi nykštukai, chaosiukai, liūdesiukai, nematomi draugai? Gal gyvenu subalansuotą gyvenimą ir visi užima savo vietas? Nesiblaško, eina tikslo link, lėtai, bet pasirinktu keliu. Yra meilės, baimės, ligų, šiek tiek pinigų ir neužtikrinto rytojaus. Tai paprasta, o paprasti dalykai gi nerašomi. Rašomos dramos, arba komedijos. Na taip, kartais praeina demonas per namus, tada vienu metu išbėga pienas ir nukrenta lempa ant kompiuterio. O tada ir vėl tyla. Nusijuokiam, išvalom, sušluojam ir gyvenam toliau. Su nykštukais, katinais bei tais demonais. Tik važinėjam kitaip – intymiai, glaudžiai – apsikabinu mylimą, sukišu rankas jam į odinės striukės kišenes ir visada užsimerkiu sankryžose.
Galvoju, kas atsitiko vietiniame mūsų pasaulyje? Po kelių metų pertraukos skaitau Cosmopolitan, o ten pataria prieš pasimatymą, lėkti į artimiausią kosmetikos parduotuvę ir nemokamai pasidažyti, juk visada būna mėginukų, ten pat ir pasikvėpinti. Klapt klapt.
Šitą patarimą apie nemokamą pasidažymą ir pasikvėpinimą prieš tris metus Darjos Doncovos knygoje perskaičiau. Tada keistokai pasirodė