Apie tą šaltį

Laukinį ir naminį. Laukinis šaltis nėra neįprastas. Na -20, tik pamanykit. Vienintelė bėda ta, kad aš neturiu daug drabužių tokiam orui, o kas dieną su tuo pačiu megztiniu pradedu savęs nekęsti. Ir dar esu įkišta į džinsus. Na su termo kelnėmis po jais, bet tai vistiek kelnės. Ne suknelė, ne sijonas. Dar labiau pradedu savęs nekęst. Ir neturiu tikrai žiemai skirto palto. Striukės atrodo kaip šiukšlių maišai, paltukai visi per ploni, kailiniai man nepatinka, dublionkės gi sunkios belekaip. Fu.

Šalta ir namie. Tik 19 laipsnių. Tai aš sėdžiu su termo rūbais plius storu vilnoniu megztiniu, plius kelnėmis ir dar dvigubai kojas apaunu kojinėmis. Ak, ir dar dekutis gi!

Pasiguodžiu, gaunu atgal patarimą – pašokinėk ir gerk daug arbatos. Ok. Vasarą, kai inkšit, kaip jums karšta, sakysit, kai šalta, tai galima apsirengt, o kai karšta, tai negalima nusirengt… Va tada aš jums sakysiu, tai apsipilkit duše šaltu vandeniu, o riešus reguliariai patrinkit ledukais.

Nėr gyvenimo. ;/

4 thoughts on “Apie tą šaltį”

  1. aš vat skaitau ir galvoju- o kaip su kraujotaka reikalai? Nes nu gi ne pietuose gimus, kad taip smarkiai šalti čia… Šilumą ir aš mėgstu, bet taip baisiai dar nėr. Tai gal tiesiog kur kokia problema yra, kurią pataisius ir šaltis mažiau skriaustų?

  2. Nežinau, o kaip nustatyt kaip reikalai su kraujotaka? Gal tiesiog šalta.
    Šiltesniame kambaryje – 19 laipsnių (šildo gerai, bet užtenka savaitės šalčio, kad sienos suledėtų, tai visi paviršiai šalti), miegamajame pora laipsnių mažiau, nes ten kampinis kambarys. Ir šalta ne tik man, visiems keturiems čia šalta :).
    Lauke tai aš kažkaip susigyvenu su tuo šalčiu, jei nereikia ilgiau nei valandą būt.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *