Dažnai manęs klausia ko bijau. Na tada kai bijau. Eiti į kursus, pokalbį, renginį, susitikimus. Ir man sunku atsakyti. Dėmesio? Nemanau. Vakar nuėjau į anglų kalbos kursus pirmą kartą ir būdama absoliučiai tylenė gi sugebėjau patraukti dėmesį. Nes susipažinimo žaidimo metu, kuomet reikėjo atsakinėti į random klausimus, man pasitaikė toks, kuriame buvo prašoma parodyti ką įdomaus turiu rankinėje ar piniginėje. Tai parodžiau swisscard’ą. Kažkodėl daiktas padarė įspūdį. Tai va. Nuo dėmesio per daug nesislepiu. Net manau esu bendraujantis žmogus, jei aplinka jauki ir yra su kuo. Gebu pirma užkalbinti. Bet kažko vistiek bijau. Ne paties įvykio, bet jo laukimo. Ėjimo fakto. Įėjimo jausmo. Po to viskas nuslūgsta, bet kiekvieną kartą tas pats. Kiekvieną kartą stresas nužudo gabaliuką smegenų.