Prie daiktų aš neprisirišu. Be gailesčio net dabar išmesčiau televizorių. Bet įtariu nebūčiau vietinių suprasta teisingai. Visgi nesu abejinga.
Mėgstu lankyti daiktus parduotuvėse. Tuos, kurių negaliu dėl kažkokių priežasčių įsigyt. Štai dabar nusižiūrėjau batus už 500lt. Ne man oi ne man už tokią kainą… Kol kas galiu tik svajoti ir laukti išpardavimų, o tada tikėtis rasti reikiamą dydį. Todėl kai tik būnu Akropolyje nukeliauju batukų aplankyt. Net šiek tiek supanikuoju jei iš karto nepamatau, jei juos perdeda į kitą vietą. Aš įsivaizduoju kaip rengčiausi, kur eičiau su tais batukais:) Kokie jie universalūs. Ir kokie turėtų būt patogus… Aplankau vis.
Lankau telefonus, paltukus, kvepalus… Keistuolė aš. Manau daugelis vyrų pasakys, kad tai labai moteriška. Ir kad tik mergaitėms būdinga. Tai kodėl matau vyrą vis „autopliuse“? Vis lanko mašinytes. Ir net savotiškai nusimena, jei nebebūna to automobiliuko. Ir ne tik technika. Lankydavo ir laikrodžius…
Ech tie siekiai (svajonėm vadint negaliu. Svajonė yra svajonė. Tai nėra batai ar mašina. Tai siekiai)…
Gal aš materialistė? Bet tada ir taupyčiau batams. O ne leisčiau pinigus teatrams, koncertams vakarėliams. Na dar pagalvosiu.
Gero sekmadienio:) Neliūdėkit, kad ryt į darbą. Pirmadienis yra gera diena.