Prabudau

Pati savęs nepažįstu.
Žmonės su manim gyvenę ar gyvenantys pasakytu, kad Salomėja miegot gali ištisai. Ypač dieną. Tik priguli kokio filmo paveizėt ir žiūrėk, ji jau miega. Na jei ekrane koks super gražuolis nelaksto. Arba tiksliau, tie kur laksto man visai nepatinka, dažniausiai aš matau kokį savo skonio prietranką trečiam plane ir po to zirziu, kad epizodas buvo trumpas ir jojo neberodo.
Taip jau yra. Miegalių miegalė. O tiksliau būdavo. Eidavau miegot 21 val. Keldavausi 10 val. ir svajodavau kaip miegosiu vėl. Mažiausiai penkmetį taip buvo. Net paskaitas praleidinėjau, kad pamiegočiau rytais.
Kažkas pastaruoju metu mano galvoje apsivertė aukštyn kojomis. Ir tai dabar pasireiškia ne tik mintyse, bet ir veiksmuose.
Nemaniau, kad kada nors taip pasakysiu, bet nebesimiega. Ir tai visai ne nemiga, nes esu ją patyrusi ir žinau kaip atrodo.
Tiesiog va taip va. Naktinėju iki vėlumos. Po visokių baidarių, bemiegių naktų stovyklavietėse, Puntukų, kelionių… … lyg ir turėjau nusmigt kokią 10 val. Bet ne. Jau kai pirmą valandą sugalvojau eit miegot… Pagalvojau, kad per geros mintys pas mane sukasi (ne be priežasties, nes pradedu pagaliau suvokti kodėl nerandu vietos pasaulyje) ir reikia dar jas paturėt. Nes užmigsi ir koks sapnas gali išblaškyt tai ką jau beveik užčiuopei. Tai paskaičiau. Vis dar tą pačią knygą kažkelintą kartą per kelias dienas.
Ir beveik buvo kilęs noras eiti piešti. Tik šį kartą jis buvo teigiamas be galo. Bet žinau, kad dabar ko nors sau nebenupiešiu, kol mintys užvaldytos. O to kas užvaldė irgi nepiešiu, nes nepasiruošus dar dalintis. Net su savimi.
Rytais žadintuvas veda mane iš proto. Nors keliuosi vėlai – 8val. (kai kurie mano kolegos jau sau smagiai dirba redakcijoje tokiu laiku). O vat dabar atsikeliu anksčiausiai, užsiimu visokiom nesąmonėm… Man tai keista. Jeigu dar kada pusryčius pradėsiu valgyti tai skaitysim, kad visai naujas žmogus:).
Ir dar šiaip. Vakarykštis mini dialogas:
-Pas tave viskas raudona?
-Taip. Kitokių spalvų nebūna manp pasauliuose.

Viena namuose aš veikiu ką noriu!

Jau 3 diena tingėjimo atostogų. Būtent tingėjimo, nes pasiėmiau jas be jokių planų ir tikslų. Norėjau pabūti laisva ir neveikti nieko, ko tingiu.
Ir kaip gi man sekasi. Iš tikro tai labai smagu. Aną dien pasimatavau vasarinius drabužius:) Laukiu
vasaros.
Dabar užsidėjau veido kaukę. Ir niekas nesišaipo. Tai padaryt galiu ir ne per atostogas, tačiau retai būnų
viena. Tai susilaukiu komentarų :).
Užvakar pašokau pagal jungle stilių.
Žiūrinėju senas nuotraukas. Ir padariau išvadą, kad pastaraisiais metais išgražėjau :P.
Prieš atostogas maniau, kad piešiu, bet tingiu. Visgi kažkada Viktoras ir Fogenous, pageidavo pamatyti tuos kelis mano paveikslus. Tai pageidavimą patenkinsiu:
Gėlės (didelis pirmas paveikslas. Maždaug A1 dydžio, tik platesnis ):

Katinas (dar trečdaliu didesnis už gėles. Ta juoda juosta ne piešinio dalis, ji tik atskiria dvi atskiras detales:) Tai yra paveikslas iš dviejų gabalų):

Drugeliai. Tai vienintelis paveikslas pieštas pagal užsakymą. Buvo nurodytos spalvos, todėl išsišoksta iš
raudonos – žalios konteksto. Ilgą laiką jo nemėgau. Bet dabar kai pamatau juoduose rėmuose kabantį. Na
gal ir nieko (irgi nemažesnis už A1):

Sūkurys. Kiek mažesnis patepliojimas:) :

Linksmasis katinas. Pailgas paveikslas. Kaba tas katinas pasuktas 45 laipsnių kampu ant sienos:)
O ką jei jam taip patinka:)

Už paveikslų kokybę nepykit. Nei aš dailininkė nei fotografė. Dabar vienas dar su 4 katėm pradėtas, tik
nusuktas, kad neerzintų.
Einu arbatos:)