Ne vaikinams

Taip, šis įrašas ne vaikinams 🙂 Nes jie apskritai tokių problemų neturi. Jei jau pradėjot skaityt iš smalsumo, tai informuoju, kad įrašas apie apsipirkinėjimą ir neturėjimą ką apsirengt. Taigi, jau galit tikrai praleist…
Tai pat noriu pasveikint Diną pagaliau suradus juos. Na beveik idealius (nors ir ne žalius) batus.
Ką daryt, kai nėra ką apsirengti?? Nesiteisinsiu, nes vyrai gi neskaito (nebent praleido įžangą), o merginos supras. Čia galima gelbėtis mamos/sesės/draugės spintos ištekliais. Tinka ne visoms. Tačiau vis varantas. Na mes su kambarioke rūbų nesidalinam. Nes stilius visiškai skiriasi. Jos klasikinis, o mano kodiniu pavadinimu “šiandien man proto užtemimas” (nepaisant to manau viena kitai gražiai atrodom). Ir turim bendrus batus:)
Įsivaizduokit, kad žinot ko norit, o to nėra. Bepigu va būgnus pirkti. Sugalvoji, kad nori. Susirandi iš kur. Perki. Ištveri kelių savaičių kryžiaus žygius. Išsisiurbi vietelę kur jie stovės ir valio, būgnai tavo…
O tarkim man reikia batų:
Gražių (negalvojat gi, kad bele kokie tiks?).
Su ala platforminiu kulnu. Kad nebūtų labai aukštas. Nes aukšti labai labai gražu. Na bet užsidėsiu vieną kartą. O ryt jau kojos į juos nebežiūrės. Bet, kad nebūtų labai žemas kulnas, nes noriu, kad kojos gražiau atrodytu nei su sporto batais.
Kad būtų patogūs ir galėčiau toli nueiti.
Ne medžiaginių. Nes lietus pas mus įsivaizduoja esąs valgomas. Todėl jo būna pusryčiams, pietums ir vakarienei.
Dar yra toks reikalavimas: turi būti juodi, kad tiktu prie visų mano spalvotų rūbų. Bet juodų aš nemėgstu, todėl reikia stebuklo.
Ir ieškojau. Elinėse batų parduotuvėse. Po to egzotiškose, tipo lituanikose, tauruose. Tada nespecializuotuose parduotuvės, kur batai ne pagrindinė prekė.
Taip, buvau net turguje. Apėjau artimiausius kuistukus, nes būna ten įdomybių naujų.
Šiandien supratau, kad aš niekad nerasiu juodų batų, kurie man patiktų. Vistiek nepatiks, nes bus juodi. Genealu, ar ne?
Per pietus užėjau į Zarą. Ir pamačiau tai ko man reikia. Bet… na kur gi kryptų mano akys jei ne į raudoną spalvą. Taigi, sukusi apsukusi ratus… (dar ta mintis, kad juodų batų man nereik nebuvo iki galo susiformavusi). Išėjau.
Ir po dešimties minučių grįžau.
Man tinka dažniausiai du dydžiai. Buvo tik vienas iš tų dviejų. Pasimatavau. Netinka. Be jau jaučiu, kad man tie batai. Klausiu pardavėjos ar neturi, kur paslėpusios kito dydžio. Na žinot, toje parduotuvėje mėtosi viskas, kur reikia ir kur nereikia… Ne. Neturi. Tada jau tikrai supratau, kad noriu, nes nusivyliau labai. O tais atvejais, kai abejoju, pagalvoju – nu ir gerai, kad nėra, išsisprendė abejonės.
Ir beišeinant, atsiveja mane pardavėja. Sako radom porą prie matavimosi kabinų. 🙂 Įsitikinau, kad man jie tinka. Dabar tupi po stalu.
Tiesa, vyriškame kolektyve dirbti tikrai labai smagu. Tačiau, kai įžengi su pirkinių maišeliu, susilauki nevienos replikos. Lyg pirkti būtų gėdinga.

Sekmadimėjinėjimas

Prie daiktų aš neprisirišu. Be gailesčio net dabar išmesčiau televizorių. Bet įtariu nebūčiau vietinių suprasta teisingai. Visgi nesu abejinga.
Mėgstu lankyti daiktus parduotuvėse. Tuos, kurių negaliu dėl kažkokių priežasčių įsigyt. Štai dabar nusižiūrėjau batus už 500lt. Ne man oi ne man už tokią kainą… Kol kas galiu tik svajoti ir laukti išpardavimų, o tada tikėtis rasti reikiamą dydį. Todėl kai tik būnu Akropolyje nukeliauju batukų aplankyt. Net šiek tiek supanikuoju jei iš karto nepamatau, jei juos perdeda į kitą vietą. Aš įsivaizduoju kaip rengčiausi, kur eičiau su tais batukais:) Kokie jie universalūs. Ir kokie turėtų būt patogus… Aplankau vis.
Lankau telefonus, paltukus, kvepalus… Keistuolė aš. Manau daugelis vyrų pasakys, kad tai labai moteriška. Ir kad tik mergaitėms būdinga. Tai kodėl matau vyrą vis „autopliuse“? Vis lanko mašinytes. Ir net savotiškai nusimena, jei nebebūna to automobiliuko. Ir ne tik technika. Lankydavo ir laikrodžius…
Ech tie siekiai (svajonėm vadint negaliu. Svajonė yra svajonė. Tai nėra batai ar mašina. Tai siekiai)…
Gal aš materialistė? Bet tada ir taupyčiau batams. O ne leisčiau pinigus teatrams, koncertams vakarėliams. Na dar pagalvosiu.
Gero sekmadienio:) Neliūdėkit, kad ryt į darbą. Pirmadienis yra gera diena.