Paskaičiau straipsnį, tai kilo minčių.
Aš visiškai suprantu vyrus, kurie nori, kad moterys būtų tik gražios namų šeimininkės ir jų vaikų motinos. Jie švelniai apie jas kalba, nuolatos primena, kad gražuolės kūrena namų židinį ir visi yra labai laimingi. Ponia taip pat galvyte linksi, pritaria, kad nuostabiausias gyvenime dalykas yra ruošti vyrui vakarienę ir laukti jo sugrįžtančio iš darbo, medžioklės ar kokio baro. Moteris privalo būti pasididžiavimo objektas, daili, liekna, pasipuošusi, žinoti, kas yra aukščiausias pasaulio kalnas ar seimo pirmininkės pareigas, bet nekišti nosies į vyriškas kalbas. Na suprantate, apie kokį modelį čia aš?
Tai va. Tuos vyrus aš visiškai suprantu. Nes, o ko čia nesuprasti patogaus gyvenimo? Graži tarnaitė, kuri pasitenkina dovanomis, kurių pati nesirenka. Suprantu net ir moteris. O ko čia nesuprasti. Juk būna moterų, kurios mokosi namų ūkio ekonomėmis būti, šiaip parsisamdo namų tvarkytojomis, slaugytojomis ir kt. Na tai čia taip pat. Tik užmokesčio forma kita. Viskas suprantama, kai tik abipusio.
Suprasti tai suprantu, o pasidžiaugti noriu kitkuo.
Ogi tuo, kad man vis gyvenime nuskyla vyrai per daug nevertinantys ano modelio. Pasidžiaugti savo brangiuoju, kuris nesitiki iš manęs puikios namų šeimininkės. Nu kur čia iš tikėsiesi iš tokios, kuri grindis plauna tik tada kai kojinės per greitai susitepa, arba katės pėdučių nebespėja prausti. Ir tai neplauna, o organizuoja bendrą tvarkymą.
Džiaugiuosi, kad nesitiki iš manęs geros virėjos. Bo aš tik sumuštinius moku iš nieko padaryti.
Džiaugiuosi, kad nesitiki iš manęs marškinių lyginimo. Kur ten, džiaugiuosi aš, kad tų marškinių ir neturi, o pamatęs mano veido išraišką, kai įjungiu lygintuvą, pats išlygina sijonus.
Bet o kodėl tada jam džiaugtis? Gal dėl to, kad esu gera draugė ir puiki gyvenimo partnerė? Patikima, kūrybinga, audringa. Ar gi jau vien to nepakanka? Ak kokia aš nuostabi 😀
P.S. Jei vyras norėtų, kad aš atrodyčiau, kaip Angelina Joli, tai aš jau, supraskite, pageidaučiau, kad anas būtų į B. Pitą panašus visomis prasmėmis 🙂
nu taip! 🙂
kokius tu čia straipsnius skaitai, vaje ((:
aš su viskuo sutinku, kad yra kam ir tas aprašytas modelis patinka, gi svarbiausia kad abi pusės laimingos, bet manau visiškai normalu kad ne visi žmonės į vieną modelį atitaiko (ačiū dievui). aš valgyt gamint mėgstu, bet dulkių siurblį tai įgrūdu į Brangiojo glėbį ir labai patinka kai abu kažką darom bendrai. ir vistiek džiaugiasi… (intarpas apie vidinį grožį) gal ir aš labai nuostabi ((:
shiny, skaitau apie seimo nario vieno santuoką laimingą 🙂
geriausias paskutinis sakinys! 🙂
“Šiuolaikinės” moterys, nemokančios pasidaryti elementariausių namų ruošos reikalų, yra lygiai toks pats “šaunus” reikalas, kaip ir tos patriarchalinio modelio šeimos.
Gerai, kad nesu “šiuolaikinė” ir įtaikau į vidurį, o ne tarp šių dviejų kraštutinumų. Šiaip man regis moterys (taip pat ir vyrai) nemokančios pasidaryti elementariausių namų ruošos darbų (įkalti vinį, pakeisti lemputę, išnešti šiukšles, iškepti kiaušinį, įsiūti sagą, sumokėti mokesčius) yra paprasčiausios lochės , o ne kažkoks ten “šaunus” ar nelabai “šaunus” reikalas.
Tai kartais labai pravartu apsimesti, kad nieko nesugebi. Ir kam vyrui žinot, kad turi daugiau smegenų nei jis. Jaudinsis paskui vargšelis, pergyvens. Geriau tegu ramiai gyvena 🙂