Tik vienu kai aplanko ta mistinė nuotaika ir basakojė ragana sukasi po kambarį. Dar mėgčiau (gal) su mylimu vyru šokti lėtą šokį tamsoje: namie, miške, ant kalno, upėje, prie jūros.
Atspėjot. Nemėgstu. Negaliu pakęsti tokių vietų, kur merginos šoka rateliu ir vaidina, kad joms linksma. Niekada nerodau norų šokti. Ir kas, kad net šeštadienį, kol kiti rūkė, kažkoks jis bare kvietė šokt. Ne. ne ne.
Nors tango. Tango norėčiau šokti. Ir dabar, visą dieną skambant tango muzikai aš rūkau pypkę ir skaitau Murakamį. Nes jį skaityti – tas pats, kas šokti. Tango.
Pilnai tave suprantu. Šokdavau (jei tą kratymąsį taip galima pavadinti) praktiškai tik mokykloje. Ir tai tik dėl chebros.
Dabar jei tenka matyti panašų purtymąsį, visiškai nesuprantu, kam žmonės tai daro, kur čia malonumas (na nebent galimybė užmegzti pažinčių). Kita vertus, greičiausiai žinau, ką jaučia tie, kurie šoka šį tą rimtesnio, ir kuriems tai sekasi. Greičiausiai tą patį, ką aš grodamas 🙂
kažkada mačiau laidą su Cholina. ir ten sakė “jei negali pasakyti, kad myli, šoki tango”. kažkaip taip. arba išsigalvojau. bet labai patiko
Perskaičius prisiminiau kai pirmą kartą atėjai susipažinti ir patekom į kažkokį klubelį. Mes trypčiojom, bandžiau tave už rankos imti ir tempti kartu, o tu sau neblogai jauteisi ir stebėdama visus iš kampo 🙂
Aha, buvo taip 🙂