Sniegdienos

Tai su naujais metais visus. Ir dutūkstančiaivienuoliktaisiais ir trečiaisiais 🙂 Kaip kam 🙂
Graži tradicija – naujuosius sutikti miške. Jau kelinti metai iš eilės. Tiesa, šį kartą grįžom anksčiau nei planavom. Gi norėjom dvi naktis išbūti. Bet sinoptikai apgavo. Žadėjo žadėjo minus trylika, o davė nulį. Tai menkas malonumas prabusti šlapdriboje. Drėgnokoka kiek. Ot tie sinoptikai. Bet vistiek buvo labai linksma. Vyra kasė mišką.

Stumdėm mašiną, ir džipą, kuris atsirado iš kažkur ir užsimanė padėti. Bet nėra to blogo, kad neišeitų, tad grįžę sau smagiai suvakarojome ir čia.
Sniegdienos. Delfis rašo, kad sniego danga storiausia per 50 metų. Kadangi aš tiek negyvenu, reiškiasi oho, pirmą kartą mano gyvenime taip. O pradinukiška atmintis paišo, kaip klampidavau sniege iki kaklo. Matyt meluoja ta atmintis, arba piešti nemoka.
Vakaro pramogos. Priparkuokime mašiną. Tai pasiseka tik su kažkokio kaimyno pagalba. Ryte pasiekia garsai pro langą. Ne, ne tie neužsivedančio variklio inkštimai. Kiti. Prasisukančių ratų.
Metų horoskopai žada įpatingai ypatingai (gal reikia nustoti daryti šią klaidą) gerumo metus. Laukiu atvėrusi visus kanalus ypatingo gerumo priėmimui. Miau.

5 thoughts on “Sniegdienos”

  1. Mda, su tais džipais, kas važiuot nemoka tam ir 4wd maišo 🙂
    O dėl to prabudimo – labai sumenkinai balos galybę. Ne šlapdriboje, o baloje dauguma prabudo 🙂

  2. Klampydavai, klampydavai. Tik klausimėlis, kodėl ne pramintu taku, o per pusnis klampydavai? 😀 Buvo vienais metais sniegelio tiek, kad zuikiai nugraužė obelaičių viršūnes. Bet šiemet daugiau.

  3. Užsidegi laužą. Pasitiesi turistinį kilimėlį. Lendi į miegmaišį, jei turi užsikloji dar kokiu vilnoniu dekiuku ir miegi. Bičiulis išbandė, kad dar gerai į miegmaišį įsimesti porą bambalių karšto vandens.
    Viskas gerai ir nešalta. Blogai tik buvo tos šlapliurzės šuorai į veidą paryčiais ir aplink tirpstantis sniegas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *