Skaitymo statistika 6 = Šiukšlynėlio šeštasis gimtadienis!

Estimated read time 4 min read

Taip! Vėl prabėgo metai, o aš suspėjau tik 87 knygas perskaityti. Mažokai. Bet gal gi reiktų knygoms skirti kiek daugiau laiko nei valandėlę prieš miegą. Senstu ir vėliausiai vidurnaktį išjungiu šviesą. O gal knygos jau nebe tokios, kurias skaitydama susivokdavau, kad jau ketvirta ryto…
Taigi! 87 knygos! Bet storos. Suskaičiavus puslapius gaunasi, kad vidurkis 384 psl., o tai jau tikrai ne vidutinė plona knygelė, ar ne?
6 metų vaizdelis toks:
Šeštieji metai (šie): 87 knygos, vidutinis puslapių skaičius 384.
Penktieji metai: 104 knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 387.
Ketvirtieji metai: 149 knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 360.
Tretieji metai: 111 knygų, knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 326.
Antrieji metai: 107 knygos, knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 311.
Pirmieji metai: 109 knygos, knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 373.
Visų metų vidurkis yra 111.16 knygos. Cha! Vis dar galiu save vadinti perskaitančią šimtą knygų per metus :).
Taigi, šeštieji metai. 23 knygos buvo nuosavos popierinės (pirktos knygų mugėje, išmainytos, padovanotos), 18 knygų parsinešiau iš bibliotekos (lankausi Vilniaus Naujamiesčio bibliotekoje) ir 46 perskaičiau elektroninėje skaityklėje.
Smagu žiūrėti, kaip metams bėgant kinta šis santykis, kadaise sunku buvo įsivaizduoti, kad daugiau nei pusę perskaitytų knygų sudarys elektroninės. Na jų ir nebuvo, dar ir dabar kas dieną patikrinu leidyklos puslapį ar jau yra Martino naujas tomas e-formatu, ar ne. Nėra :/.
Angliškai beveik neskaičiau. Tik 6 knygos ir tos pačios daugiausia tęsiniai to, ko nebegalėjau sulaukti lietuviškai.
Metų geriausias išrinkti kaip niekada sunku. Skaičiau daug gerų knygų, kurias įvertinau 3, tačiau tai visokie detektyvai (ką aš padarysiu, kad tokius mėgstu?), tai nors ir labai geri, bet retai pasitaiko geresni už kitus :). Tad na vistiek norisi išrinkti geriausius iš vidutinių :). Taigi.
Metų knygos:
2013 lapkritisTess Gerritsen “Tylioji”  – greitas tempas, įtampa, charakteriai. Gerritsen galiausiai tai puikiai išmoko valdyti.
2013 gruodisPatrick Rothfuss “Išminčiaus baimė. Pirma dalis” – na nervina mane knygos be pabaigos, bet vistiek godžiai ryju.
2014 sausisAlessandro Baricco “City” – Baricco man buvo atradimas, ilgą laiką vengiau nes pasąmonė statė į lentyną su Coelho, bet va, pasirodo, tai kažkas nuostabaus.
2014 vasarisLars Kepler “Smėlio žmogus” – tai yra tas detektyvas, dėl kurio gali pamiršti pavalgyti ar į tualetą nueiti.
2014 kovas.  Abraham Verghese “Vienuolės paslaptis” – spalvinga šeimos ir Afrikos istorija, vertė nerimauti, stebėtis, laukti pabaigos.
2014 balandis. Marina Stepnova “Lazario moterys” – tiesiog nuostabiai parašyta įdomi istorija apie šeimą.
2014 gegužėJustin Cronin “Dvylika” – na taip, man patinka tai fantazy, tai apokalipsė, tai detektyvai, tai istorijos apie šeimą, tai visokie Baricco. Pati žinau. Neturiu vientiso literatūrinio skonio.
2014 birželis. Colleen Hoover “Slemas” – o tai puiki jaunatviška meilės istorija be vampyrų ir žaidynių :).
2014 liepa. Alessandro Baricco “Misteris Gvynas”  – dar vienas Baricco, ir vėl tą kartą nenuvylė.
2014 rugpjūtisVeronica Roth “Divergentė”, “Insurgentė”, “Lojalioji” – paauglė manyje mirti nenori.
2014 rugsėjis. Čia tas gerasis mėnuo su net trimis puikiomis knygomis.  Catherine Sanderson “Mažoji anglė Paryžiuje” – nes labai priminė mano bloginimo istoriją.
Jo Walton “Tarp kitų” – viena geresnių knygų apie knygas ir (jų) magiją.
Eliza Granville “Grytutė ir tamsa” – už pabaigą ir gebėjimą išgyventi.
2014 spalisIsabel Allende “Žaidimas su mirtimi” – nes Allende moka rašyti ir truputį kitaip.
Ir dar Jaroslavas Melnikas “Anoreksija. 22 apsakymai” – šviežiausi įspūdžiai, bet geriausia ką šiais metais skaičiau lietuviško.
Taigi tadam tadam, ilgai galvojau ir metų knyga skelbiu Alessandro Baricco “City”.
 
Na ir dar. Apie metų ne kažką.
Vienareikšmiškai, metų nusivylimu tampa Gillian Flynn “Dingusi”. Skaičiau visokio šlamštelio, nevengiu gi nei S. Brown, nei dar ten visokių, bet nė viena jų ir nebūna taip išliaupsinta, kaip superduper psichologinė knyga. Na ką aš žinau. “Dingusi” buvo nuspėjama ir nelabai įtraukianti.
Tai va! Tegyvuoja Šiukšlynėlis ir toliau, ane?
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.
 

+ There are no comments

Add yours