987(13) Rimantė Landsbergienė “Nesuterštas miestas”

Rimantė Landsbergienė “Nesuterštas miestas”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jei teisingai supratau, tai ši knyga iš pradžių buvo išleista tik elektroniniame formate, su slapyvardžiu ir per tris dalis. Ir tik popierinėje versijoje sudėta visa trilogija. Man patiko leidimas: labai smulkus šriftas, ne per didelės paraštės ir beveik 700 puslapių. Jėga. Nes negaliu pakęst vaikiško šrifto ir pustuščių puslapių.

Iš pačios knygos per daug nesitikėjau. Nes vis dar turiu skeptiško nusistatymo lietuvių kūrybos atžvilgiu. Nes ant viršelio pasakyta, kad tai lietuviškas atsakas “Sostų Karams”. Na, kaip gali tikėtis tada kažko gero, ar ne? Bet man patiko! Ir net labai! Negalėjau atsitraukti.

Istorija pasakoja apie demonų medžiotoją, kuri gyvena paskutiniame mieste, kuriame vietos yra tik žmonėms. Demonai, vampyrai, vilkolakiai – iš karto nužudomi. Pati Aleksandara yra ne visai žmogus, todėl jai sunku pritapti tokiame mieste, o priešų randa greičiau nei draugų. Istorija pasakoja apie tai, kaip apsiverčia jos pasaulėžiūra pamačius daugiau pasaulio, apie meilė pikčiausiam demonui, apie įvairiausius nuotykius, kovas, magiškas dykumas, aiškiareges ir t.t. Įtraukiam nenuobodu ir nė kiek nenusileidžia mano skaitytoms panašioms užsienio autorių knygoms.

Kas kliuvo? Truputį nenatūralūs pagrindinės veikėjos vidiniai monologai. Na įvairiose situacijose ji vis ką nors pagalvoja, šneka su savimi. Panašiai, kaip man liepia ką nors padaryti, o aš pamaniau, kad “aha, jau bėgu lekiu griūdama”, bet pasakau kažką kitą. Vietomis linksma, bet daug daugiau tų vietų tokių, kur atrodo netikroviškai pritemta, nereikalinga, banalu. Tačiau negaliu kaltinti autorės, man atrodo ir pati taip rašyčiau.

Norisi tęsinio, nes taip ir liko neaišku, kaip ten su ta meile demonui.

Oficialiai: Ši magijos, kovų ir meilės istorija nukelia į demonams neįveikiama siena nuo pasaulio izoliuotą Nesuterštąjį miestą, kuriame gyvena Aleksandra – viena iš miesto riterių. Nesuterštasis miestas ypatingas – jis galbūt paskutinis, kuriame leidžiama gyventi tik žmonėms. Miestą valdo keturi Magistrai, kuriems padeda jų įkurtas riterių ordinas, prižiūrintis tvarką ir akylai saugantis miesto sienas nuo pavojingų demonų. Aleksandra yra viena iš riterių, tačiau ji kitokia nei kiti…

Išsiųsta iš Nesuterštojo miesto surasti ir sunaikinti šio miesto sieną griaunančio padaro, Aleksandra susiduria su kai kuo kitu – su demonu, kuris atrodo kaip karo Dievas ir traukia ją taip pat stipriai, kaip ir baugina. Negana to, jis išgelbėja Aleksandrą iš mirtinų spąstų ir kaip atsisveikinimo dovaną įspaudžia jos odoje savo ženklą – erelį.
Keliaudama tolyn, link Naujojo Orleano, net ir bandydama save įtikinti kitaip, Aleksandra puikiai supranta, kad su demonu ir karo Dievu ji dar susitiks. Mergina nebežino, ko bijo labiau – galimo susitikimo su juo, šėlstančios balsų jūros savo galvoje ar neįvykdyti Magistrų jai patikėtos misijos.

Gairės sau: KPS: 688 Ke 2019 01 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/