213(104) Juan Marsé "Mergina aukso kelnaitėmis"

Juan Marsé “Mergina aukso kelnaitėmis”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Pradėjusi šią knygą supratau, kad man nuobodu ir niekaip negaliu įsivažiuoti. Bet lyg ir savotiškai smalsu. Ne taip, kaip su tomis knygomis, kurias metu po pirmo puslapio ir nebegrįžtu. Tad pasidėjau į tokią vietą, kur knygas skaitau tik kartais ir po puslapį du per dieną. Įveikiau. Puslapis du per dieną nespėdavo užknisti. Ypač svetimos šalies neaktualios istorijos. Be kurių knyga iš vis būtų ne knyga. Tad galiu pasakyt, kad tai vienas tų kūrinių, kur bėgama nuo savo praeities, pasakojamos pakoreguotos istorijos, kiek nostalgiška. Kuris turi charizmatišką veikėją, jis (šiuo atveju tai mergina aukso kelnaitėmis) yra tas, dėl kurio vis dar skaitai. Tai ta knyga, kurią skaitydamas nesmalsauji, o kaip gi viskas baigsis. Atrodo visos pabaigos geros. Arba tiek pat blogos. Pusę šios pabaigos nuspėjau. Išskyrus paskutines eilutes. Kita vertus, abejoju ar šią knygą kada nors skaityčiau antrą kartą. Gal būt žiūrėčiau filmą, kad paspoksot į merginą. O gal ir ne.
Oficialiai: Luiso kasdienybę aukštyn kojomis apverčia netikėtas dukterėčios Marijanos apsilankymas. Toji keistuolė, aštraus proto laisvamanė ir storžievė apsiima tvarkyti dėdės rašliavą. Tarp jų atsiradusi įtampa galiausiai virsta lemtinga kova: mergina pasipriešina jo manijai naudingai keisti tiesą ir negaili kandžių pašaipų jo pastangoms prisitaikyti ir likti „švariam“. Tiesmukas ir atviras merginos požiūris, stiprus seksualinis potraukis, kurį ji pažadina Luisui, virsta preliudija vienintelio ir įspūdingo jo gyvenimo periodo, prilygstančio romanui. Liguistas Luiso potraukis „tiesą“ keisti „fantazijomis“ galiausiai pranoksta tikrovę. Politinė satyra čia pinasi su dviprasmiška ir mįslinga fantasmagorija. Už šią knygą, demaskuojančią frankizmo epochą ir prisitaikėliškus jos veikėjus, už viltingą žvilgsnį į liberalesnę visuomenę 1978 metais Juanas Marsé gavo prestižinę literatūrinę PREMIO PLANETA premiją, kasmet skiriamą įspūdingiausiam visų ispaniškai kalbančių pasaulio šalių kūriniui. Romanas išverstas į daugiau nei 10 kalbų. Ispanų režisierius Vicente Aranda 1979 metais jį ekranizavo.
Puslapių skaičius: 192
Knyga nuosava
Perskaityta 2010 10 19