157(48) Oscar Wilde "De profundis"

Oscar Wilde “De profundis”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Pirkau “De profundį” knygų mugėje, todėl, kad kaina buvo įtikinama (5lt). Tai va ji įtikino mane paskaityti Wilde. Nes anksčiau bandžiau tik Dorianą, bet greit mečiau, nes pati idėja nepasirodė patraukli. Tai va… O “De profundis” ir patiko, ir ne. Patiko pati mintis, visa knyga – vienas laiškas. Viename laiške didelė dalis gyvenimo, meilė, draugystė, mintys apie meną, tikėjimą, atgaila, kaltinimai, laukimas, viltis. Primena mano pačios, kai kuriuos (gerokai trumpesnius) laiškus. O nepatiko todėl, kad vietomis gerokai pabosdavo. Atrodo, kad štai ir vėl kartojasi, jau tai rašė, nu kiek gi galima dėl šito verkšlent ir t.t. Su autoriumi susipažinau, ar daugiau jo knygų skaitysiu nežinau.
Oficialiai: O.Wilde rašė išpažintį paskutiniais savo buvimo Redingo kalėjime mėnesiais. 1897 m. rankraštis įteiktas O. Wilde draugui Robert Ross, kad šis perduotų Alfred Douglas, kuriam jis ir buvo skirtas. 1905 m. Berlyno žurnale “Die neue Rundschau Ross” paskelbė sutrumpintą šios išpažinties variantą. Visas tekstas pasirodė tik 1962 metais. „De Profundis” („Iš gilybės”) yra 129 psalmės pradžia: „Iš gilybės šaukiuos į tave, Viešpatie”; paantraštėje Ross paliko autoriaus variantą – „Epistola: In Carcere et Vmculis” („Laiškas: kalėjime ir grandinėse”).
Puslapių skaičius: 148
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 03 13