154(45) Suada "Sudeginta gyva"

Suada “Sudeginta gyva”
Mano įvertinimas: 1/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: skaičiau tik dvi ala tikras “arabiškas” istorijas. Šią ir “tik su dukra”. Abi nebaisiai patiko. Nes abejoju tuo tikrumu. Tai yra tikiu, tuo kas rašoma apie musulmoniškas šalis, bet nelabai tikiu, kad šios knygas rašė pačios veikėjos. O šiaip žiauru. Žiauru, ne tik, kad moteris tėra gyvuliukas, bet, kad ji taip ir jaučiasi. Mūsų katė man regis jaučiasi mūsų šeimininkė, kad ir koks gyvuliukas būtų. Gal mes visi negeresni, bet patiriam laimės, turim svajonių, prisigalvojam minčių apie gyvenimo prasmes, apie tai kas mes, kodėl mes. O štai arabės (tiesa nežinau ar tos šalys nepažengė kiek nors per laiką) turi tik vieną svajonę – ištekėti. Nes tada jų nenužudys už tai, kad pasisveikino su vyru. Bent jau tiek jausis saugesnės. Jokių norų, jokių vilčių. Toks pasaulis. Bet knyga man nepatiko. Pats stilius nuobodokas. Viską galima sutalpinti į žurnalo straipsnį. Vieno atvarto.
Oficialiai: Ši knyga yra didvyriškas Suados poelgis, nes aprašydama savo tragediją, ji vis tik rizikuoja būti kada nors surasta savo giminių, nes pagal jos šalies papročius giminė privalo tai padaryti bet kuria kaina. Pasakodama apie vaikystę ir jaunystę, Suada pamini – giminė galvoja, kad ji yra senai mirusi, todėl grįžti į savo gimtas vietas ji niekada negalės. Gimtos vietos, Palestina, kaimelis, kurio gal būt sapnuose pasiilgsta širdis, pasiilgsta kraštovaizdžio, gamtos, oro, tų paprastų ir ypatingų tėviškės smulkmenų, artimų kiekvieno širdžiai. Bet tėviškės ilgesį nustelbia pergyventas siaubas, skausmas. Atvykusi į Europą numirti, ji išgyveno. Ir ne tik išgyveno, bet išmoko kalbos, rašto, sužinojo daugelį dalykų, kas neprieinama to krašto moterims ir papasakojo apie savo gyvenimą ten, apie savo kelią link to baisaus įvykio, apvertusio jos gyvenimą ir, svarbiausia, kad skaitytojas sužino dabartinę jos gyvenimo istoriją, tą atgimimą ir laimingą tęsinį.
Puslapių skaičius: 236
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 02 28

8 comments on “154(45) Suada "Sudeginta gyva"

  1. Dori

    Iš visų mano skaitytų tų “musulmoniškų” knygų, ši patiko labiausiai 🙂 Skaičiau ir baisėjausi viskuom. Bet jau “persivalgiau” tokio tipo knygų, tai nebesinori

    Reply
  2. asti

    susidomėjau ir skaičiau šią knygą todėl, kad ji parašyta remiantis tikrais ir neišgalvotais faktais, todėl buvo įdomu skaityti, nors istorija šiurpinanti bei neįtikėtina, labai pagailo moterų, kurios gimsta vargui, kas jas išvaduos iš tos vergijos? Daugiau niekur nėra tekę išgirsti panašių istorijų, nes viskas sklepiama. Verta dėmesio knyga.

    Reply
  3. Salomėja Post author

    Kodėl viskas slepiama? Mes tų moterų gailimės, o joms tai yra normalus gyvenimas. Kitokio jos nei nori, nei moka gyventi. Kodėl mums atrodo, kad visi turi gyventi būtent taip kaip mes? Jiems atrodo, kad mes turim gyvent taip kaip jie. Štai ir sprogdina dangoraižius. Tai gal nereikia primetinėti gailesčio ir panašiai. Iš visos tos knygos supratau, kad anos moterys nenori būti kitokios, joms tai yra normalu, jos deginimus ir kitas bausmes sutinka lygiai taip pat, kaip mes baudą už greičio viršijimą – stengiamės išsisukt, bet suprantam, kad tai yra normalu.

    Reply
  4. Monika

    jei tos moterys su tuo lengvai taikstytūsi,tai nerašytų knygų, kaip pabėgo iš tos vergijos.

    Reply
  5. Salomėja Post author

    Tai kiek gi jau ten tų moterų tas knygas rašo. Vienetai. Iš tų, kurios bėga. O bėga irgi retai kuri, nes joms jų gyvenimas normalus. Taip priimtina. Tose pačiose knygose rašoma, kaip elgiasi vyresnės moterys, senos moterys.
    Toms, kurioms nebuvo normalus – jį pakeitė, gavo balsavimo teisę, pradėjo gyventi, rengtis, dirbti ką nori.

    Reply

Leave a Reply to Salomėja Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *