141(32) Marta Hillers "Moteris Berlyne"

Marta Hillers “Moteris Berlyne”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: “Tai labiausiai šokiruojanti knyga, kokią tik esate skaitę apie Antrąjį pasaulinį karą.” – nepasakyčiau, kad labiausiai šokiruojanti. Skaičiau ne tiek jau ir mažai. Remarkai, Puzo, “Gerasis vokietis” ir dar visokios kadaise skaityti veikalai. Iš esmės nieko labai naujo. “Nugalėtojai” – prievartautojai, smurtininkai, savivaliautojai. Visi realistai žino, kaip buvo. Tačiau suvokti tą ganėtinai sunku. Nesinori įsijausti, per daug galvoti. Karas visada yra žiauru. Sugebėjimas išlikti visada turi savo kainą.
Vienintelis dalykas, kuris manęs neįtikino, kad čia tikras dienotraštis. Tai yra aš tikrai tikiu, kad jį parašė ta žurnalistė. Ir tikrai tikiu, kad viskas ten yra neperdėta ir nepagražinta tiesa. Tik netikiu, kad jis rašytas būtent bombų kritimo metu, tarp prievartavimų, tarp priverstinių darbų. Kodėl? Nes per daug knygiškas, per daug literatūriškas. Greičiau jau spėčiau, kad užrašyta po to. Nebent čia prasiėjo kelių gerų redaktorių rankos. Bet esmės visa tai nekeičia. Žiauru. Ir džiaugiuosi, kad bent jau kol kas pas mus taikos metas.
Ir… Scania,  mane erzina šitie viršeliai su paauksavimais ir blizgeliais, kai viduje “šokiruojantis” turinys. Kažkas panašaus į dinamitu puoštą kalėdų eglutę.
Oficialiai: Tai labiausiai šokiruojanti knyga, kokią tik esate skaitę apie Antrąjį pasaulinį karą.
1945 m. balandžio 20 d. Paskutinis fiurerio gimtadienis, bet slėptuvėse lindinčiai moteriai, kaip ir daugumai berlyniečių užėjus rusams, jis mažai rūpi. Bombos, maistas, oras, pokalbiai rūsyje, prievartavimai ir eilės prie maisto produktų – tokia kasdienybė, įsigėrusi į šio dienoraščio puslapius. Moteris rašo skubėdama, neretai trumpindama žodžius, radusi laisvą akimirką tarp lėktuvų antskrydžių, rusų kareivių vizitų ir darbo: „Man gera rašyti. Nukreipia dėmesį kitur. Noriu, kad Gerdas perskaitytų, kai sugrįš.” Kai jis sugrįžta, sako negalintis suprasti sutrumpinimų, pavyzdžiui, Schdg. Išgirdęs, kad tai Schändung (vok. išžaginimas), nieko nesakęs išeina…

Puslapių skaičius: 352
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 01 21

11Comments

Add yours
  1. 1
    scania

    Išsireiškimai „tai labiausiai šokiruojanti“ ir toliau esanti „Schdg“ – yra absoliučiai tiksliai nutaikytas tikslinei auditorijai – paaugliams. Tie viską griaužia, kas šokiruoja, ir kur paminėtas seksas.
    Kitaip kaip paaiškinti tokius, hmmm, neatsargius anonsus? 😀

  2. 2
    Salomėja

    O va paaugliams ir nesueitų šita knyga. Prievartos scenų daug, bet jos niekur nedetalizuojamos, kaip įprasta šiuolaikinėje literatūroje. “Išprievartavo”, “užgulė”, “pričiupo” – jaunimas tokia skurdžia informacija nebesatinekina. 🙂

  3. 3
    Šilas

    Obuolys labai mėgsta blizgučius ant savo viršelių. O Scania beje nesakė kad gražus viršelis – tai blizgantis viršelis 🙂

  4. 4
    Salomėja

    Aš irgi nesakau, kad scania taip sakė. Aš sakau, kad man viršelis svarbus. Daro įtaką. Šiuo atveju labai erzina ir atbaido.

  5. 8
    scania

    Bet nieko baisaus – už visus viršelius pirkėjas sumoka 😀
    Net ir prasto viršelio autorius turi teisę į atlygį 😀
    O be reikalo… 😉

  6. 9
    Salomėja

    Niekas nežino kaip ten yra. Leidykloje padirbus, labai garsiai nerėkausiu kaip ten su tais atlygiais būna.

  7. 10
    scania

    Pakartosiu Salomėjai:
    Net ir prasto viršelio autorius turi teisę į atlygį 😀
    O:
    O be reikalo… 😉
    yra apgailestavimas, kad kičas mūsuose vertinamas lygiai su menu. Tai tik apgailestavimas – atsidusimas, ar kaip čia 😀
    Atsiprašau, kad netesingais išsireiškimais užsitraukiau rūstybę 😀
    Daugiau to nebus!
    Tai tiek.

  8. 11
    Salomėja

    Aha, tik prieš pabėgdamas dar papasakok man kas yra kičas, ir kas yra menas. Tada jau galėsim baigt:)

+ Leave a Comment