131(22) Haruki Murakami "Pernakt"

Haruki Murakami “Pernakt”
Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Aš manau: kai turi mylimą rašytoją, tai turi ir išankstinį nusiteikimą – mylėsi ir naują knygą. Išties ji turi trūkumą – labai plona. Skaitant pernakt neužteks. Ir šiek tiek pasigendu senojo Murakamiško misticizmo. Tačiau kaip visada knyga man patiko. Pokalbiai ir atsitiktiniai susitikimai. Trumpos gyvenimų nuotrupos. Tarsi klausant dainos. Jei reiktų parinkt kokią muziką iš mano turimo repertuaro tai užleisčiau ką nors iš “Brazzaville”. Beje, knygoje muzika labai svarbi. Visuose skyreliuose paminėta kokia daina groja fone. Net noris eit visų susieškoti ir pasiklausyti.
Oficialiai: Rudens naktis Tokijuje. Gaudžia rimstantis miestas. Jausmingas vidurnakčio džiazas… pasiklydusios sielos kiaurą naktį braido gatvėmis, rymo kavinėse, repetuoja rūsiuose, lankosi viešnamiuose ir giliai, labai giliai, miega… Nes „vidurnaktį laikas teka kitaip“. Nes sąmonė tarsi pritemusi. Bet ar tai, kas skendi tamsoje – ta pati spalvinga mūsų kasdienybė? Ar nakties monai, viliojantys jaukumu ir artumu – tikroji realybė? Romano „Pernakt“ pavadinimas – aliuzija į taip Haruki Murakami mėgstamo džiazo klasikos kūrinį „Five Spot Afterdark“, pernakt veikėjus vedžiojantį vienatvės labirintais…
Puslapių skaičius: 168
Knyga nuosava. Ačiū brangiam kalėdų seniui!
Perskaityta 2010 01 04